Algimantas Rusteika. Vėlinių susitikimai

Mes susitinkam ne prie žvakių sustojus, kada būna tik tai, kas yra, juos pajuntu atvažiuodamas ir išvažiuodamas, kada pilki laukai ir šlapi šalti medžiai slenka atgal, arba prie jūros ar ežero, kada girdžiu bangų šlumšėjimą, savo vaikų balsus ir mūsų nekantrų kvėpavimą, kada užsimerkus būna raudona ir šilta, ir po pirmojo meilės gurkšnio milijonai gaivių adatėlių nutirpdo liežuvį ir gomurį.

Vairuojant per lietų ant priekinio stiklo staiga pamatau veidus, vis artyn balsai, štai ir akys, ir rankos, ir plaukų kvapas apsikabinus, ir kada būna gera vis norisi, kad tą pajustumėt, kad būtumėt šalia, čia ir dabar – ir jie tada sugrįžta, štai mirguliuoja kibiras šulinio vandens ant kėdės kampe, tetė parėjo iš darbo vėlai ir rūko vienas virtuvėje su tau parnešta, palto kišenėj sušildyta sulipusių „sportinių“ ledinukų tūtele iš kiosko, ir įėjęs pajuntu širdies lašų kvapą, ir matau jo akis, kurios atsisveikina.

Mama su adata ir storais akiniais, palinkusi iki išnaktų prie siuvinėjamų „Dailės“ kombinatui megztinių krūvos, ir kaip juokingai vis veria siūlą adaton ir nepataiko, bobutė, skutanti bulves tavo pietums ar besimeldžianti prieš miegą virtuvėje, kurios pusę užima sena, tamsiai ruda, kaimiško darbo lova, likusi iš atimtos sodybos, ir palinkęs prie pamokų stalinės lempos rate kumpanosis, kaip ir tu, vyresnysis brolis, iš kurio niekieno nemokytas išmokai skaityti būdamas penkerių – jie niekur neišėjo, nors tu ir vienas.

Kai būna sunku ir nebežinai, kas darosi ir kaip reikia gyventi, kada išsigąsti galvojimo ir norisi pasiduot, ir pasijunti silpnas, bejėgis ir atrodo, kad mus supanti tamsa nugalėjo, kada melas, netikrumas, apsimetinėjimai ir neviltis atrodo neįveikiami ir tu vienas – jie visada sugrįžta, gali pamatyti, kartais ir išgirsti, pajunti juos šalia ir staiga viskas nušvinta, tampa paprasta, ir supranti, kur tiesa, ir pasidarai tvirtas – tu sugrįžai namo.

nekalbėsiu suprasit
ir prasidėjimo sulaukęs
mylėsiu ką tyliu

ištarsiu ir atsirasit
išgalėsiu viską išgirsit
kada negalėsiu nieko

už stiklo paliekant
pamatysiu kas bus
ko niekas nesužinos

visus pasiimsiu ir
susitiksiu su visais
viskas bus kaip buvo

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
10 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
10
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top