Alfa.lt
Rašančių ką galvoja bepročių kryžius ir paradoksas – kas labiausiai nenori problemų, daugiausiai apie jas kalba. Ir kasdien būna apkaltintas pesimizmu tų, kurie problemų nenori ar neturi intereso pamatyti, todėl vaizduoja, kad jų ir nėra.
Prieš keletą metų visi, plačiai neužsimerkę ir kritiškai kalbėję apie Europos Sąjungą, buvom laikomi vos ne disidentais. O jau kvaileliais ir neabejotinais Kremliaus agentais tai visada. Net smalsu būdavo, kada iš žiniasklaidos išmes, „Aras“ ant asfalto paguldys ir kompą atims. Redakcijos atmetinėjo tekstus, grėsmes matantieji buvo amžinai susiraukusių optimistų – norinčių nežinoti panelių ir ponų – patyčių objektas.
Dabar tie, kurie tada šaldytos menkės akimis ironiškai krizeno, gedulingais balsais diskutuoja apie Europos Sąjungos subyrėjimo grėsmę. Ir beveik sėkmingai apsimetinėja, kad visada drąsuoliškai galvojo ir net tą išpranašavo.
Yra ir kas piktai lygina Europą su Sovietų Sąjunga ir trina delnus – tuoj tuoj nusibaigs. Nesulyginami dalykai – „sąjunga“, pastatyta žudynėmis ant žmonių kaulų ir Sąjunga, į kurią įstoti svajoja net mahometonai. Tačiau yra bruožų, bendrų visiems dideliems geopolitiniams dariniams, nepriklausomai nuo jų kilmės. Aptarti verta, nes taip gali geriau suprasti, kas vyksta ir gali įvykti.
Pirmiausia pamirškim šūdo malimą apie vertybes, solidarumą ir šventas teises, tokį populiarų kilometriniuose Briuselio ir Strasburo koridoriuose. Vertybinis, ideologinis, kultūrinis bendrumas yra tik vienas iš faktorių, sutvirtinančių geopolitinius daugiataučius darinius, bet niekada nebūna juos formuojančia galia.
Globalias sąjungas suformuoja arba nukariavimai, arba politinis-ekonominis interesas. Ir išlaiko arba tik tankai, arba tik pinigai, arba ir tankai, ir pinigai. Visa kita tėra propaganda ir oro virpinimas glebiems jaunuoliams ir jautrioms moteriškėms. Gigantai griūva ne dėl vertybinio reliatyvizmo ar ideologinio idiotizmo, nors tai ir nualina sistemą. Struktūros stabilumą palaikantys interesai nusilpsta tiek, kad natūralaus išcentriškumo nebesugeba atsverti.
SSSR subyrėjo ne dėl tankų trūkumo, o pasibaigus Kremliaus pinigams. Europos Sąjunga, gimusi iš anglies ir plieno pramonės interesų, skyla išėjus Jungtinės Karalystės svarams ir bliūkštant Berlyno ir Paryžiaus piniginėms. Kairuoliškų profesorių liberastiniai pliurpalai prieš tuos šešis dešimtmečius būtų likę tema kavos pertraukėlėms revoliucingų universitetų katedrose, jei pinigų maišai, tampantys virvutes scenoje, nebūtų užuodę naudos.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
