kaunoforumas.com
Statistika nemeluoja, tik sako tiesą, kuri neteisinga. Jei bankininkas uždirba 100 000 EUR per mėnesį, dešimt eilinių po 1000 EUR ir šimtas runkelių po minimalius 555 EUR, vidutiniškas lietuvis uždirba 1491 EUR. Pirmasis pasakys: ko norit, rusofilai, tuoj pavysim Europą. Antrasis bus didelis vargšas, nes dauguma uždirba daugiau. O trečiasis pasakys, kad tai kapitalistų melas ir visus reikia sušaudyti.
Vieną kartą teletabių šalyje Valdovas su svita buvo užsukęs pas baudžiauninką svečiuosna. Taip spontaniškai, jausmingai žmogeliui užplaukė pasirodyti demokratu – ir kaip lėkė lauk susiėmę už nosių visi iš trobelės! Jo Didenybės vardas buvo Valdas Adamkus, veiksmas vyko Šilalės rajone. Tais auksiniais laikais, kai aukso tualetus Vilniuje įrenginėjo, kad atvyksiančiai Karalienei atsitūpti būtų smagiau.
Bemat spontaniškai ir labai jausmingai, ilgesingai mykiant LRT fanfaroms, buvo priimta Skurdo Mažinimo Strategija. Programa Vremia palojo gal pusmetį, paskui kažkaip apsiramino. Reikėtų pasidomėti, jei dar neįslaptino, kaip įvykdyta ir kiek milijonų išleido. Bet nuveikta buvo tikrai daug.
Patvirtintas Nacionalinis Lietuvos Respublikos Kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Numatytos pagrindinės tendencijos ir uždaviniai, patvirtinta strategija, svarbiausi tikslai ir siekiai. Apibrėžti prioritetai, politinės priemonės, rizikų prevencija ir atsakingos institucijos. Nurodyta gera praktika. Visai nedidelis dokumentas, su visomis lentelėmis tik 79 lapai.
Plano įgyvendinimui Pilietinės visuomenės institutas parengė metodiką “Telkiamės skurdui mažinti“, tokią trumputę, tik 122 lapai. Projektui bematant įsteigtas ištisas Nacionalinis skurdo organizacijų mažinimo tinklas, vadovaujamas žvitrių moteriškių. Kurį finansuoja Europos Ekonominės Erdvės Finansinio Mechanizmo NVO programa Lietuvoje. Pagrindinis programos sponsorius, atspėsit iš pirmo karto – Norvegijos Karalystė.
O kiek konferencijų surengta! Ir skurdo tai tikrai sumažėjo! Va, pabaigs bėdžiai iškristi nuo bambalių ar emigruos, ir skurdas bus galutinai nugalėtas! O likusiems gudragalviai gudrų terminą sugalvojo – socialinė atskirtis. Tokia, žinot, savaime, kaip ciklonai susidaranti socialinė-socialistinė substancija, tartum koks pelėsis.
Kapitalistinės Laisvės-Lygybės-Brolybės tik Paryžiuj ant barikadų buvo parašytos ir po to patvirtintos praktiškai Maskvoje. O čia ir dabar dėl visko esate kalti patys ir sovietinė nostalgija. Atskirčiai įveikti gal priims dar kokią nors programą, Europos Sąjunga juk jau ragina, gal dar pinigų duos – bus smagu įsisavinti.
Jei pavartytum valstybės popierius – pinigų kasmet vis daugiau. Vis auga ir auga biudžetas ir mažėja gyventojų, dar Europa primeta milijardų, gyvenk ir žvenk. Greit tašyto granito trinkelėmis baigsim nukloti grybautojams takelius ir dviračių takais galėsim numinti į Mėnulį.
Bet kasmet vis daugiau ubagų ir vis daugiau pakaruoklių ir išeivių, pigių skrydžių kompanijos greit atidarys reisus iš Balbieriškio. Tampam tais, nuo kurių pabėga pabėgėliai. Kuo turtingesnė valstybė, tuo labiau jai trūksta pinigų. Po velnių, kur dingsta pinigai?
Kiekvienos naujos valdžios rūpestis – kaip čia dar kokią ligoninę, mokyklą, universitetą ar kolegiją, ambulatoriją uždarius? Kaip dar ir dar sumažinti išlaidas, pastatyti vieton tą prakeiktą kultūrą, išrausti sostinėje Pralaimėjimo Monumentą-bunkerį, kaip kam nors dar ką nors už dyką privatizuoti – atiduoti?
Prie ruso vis pagalvodavau – ką reiškia tas bolševikų skelbtas valstybinis kapitalizmas? Dabar supratau: lietūs lyja čia, vargšių nuostolingų įmonių direktūra ilsisi Bahamuose, vaikai mokosi Londone, o meilužės apgyvendintos ir prakaituoja vakarais ir per Seimio pietų pertraukas senamiesčiuose.
Didmiesčius ir ežerėlius supa modernių namukų kvartalai, pajamų deklaracijos padengia nekilnojamąjį iki cento. Tik valgyti nelieka už ką, nors visi sotūs, laimingi ir tirpdo lašinius pas Žydrūną Savicką. Viskas žmogui, viskas jo gerovei, brangūs draugai!
Ko čia nutilot ir susijaudinot? Nebijokit, visuotinio pajamų ir išlaidų deklaravimo nebus niekada. Ne tik jums – ir deputatams reikia gyventi. Tiesiog atėjo metas atsimerkti ir įvardinti sukėlėjus.
Kas tik gali, tas pasidaro ką gali – ir valdžia, ir verslas, ir farai. Ir praktiškai visi brangūs Lietuvos žmonės, be galo aršiai smerkiantys valdžią. Negali tik neįgalūs, tie, kuriems neįmanoma, na, visiškai neįmanoma.
Bet patys kalti, tą jums visi apžvalgininkai pasakys. Pinigai ant medžių neauga, tik vaikšto iš kišenės į kišenę, apyvarta taip sakant. Jei kažkam pamažėja, lygiai tiek pat kažkam padidėja. Materijos tvermės dėsnis, mielieji.
Bet yra ir valstybės tvermės, ir žmonių ištvermės dėsnis. Ir žvaigždėtas dangus virš manęs, ir moralės dėsnis manyje. Netikri pranašai seniai čia, artėja metas akmenis rinkti. Tik renka visada ne tie, kurie mėtė, o jų vaikai, kurių niekas nepagailės.
Girdžiu iš ekrano – žmonės mūsų nesupranta ir nieko Lietuvoj nebepakeisi. Užlipęs ant per plono ledo supranta. Vyras ar žmona, išaiškėjus išdavystei, supranta. Visi prasikaltę kada nors viską supranta. Tik visada per vėlai.