Lietuvos Šeimų Sąjūdžio sąskrydis Kalvarijoje. Šeštadienis. Iš vakaro žiūrėjom – lietus Lietuvoj. Nusipirkom lietpalčių.
Ir tikrai, lijo iki pietų, po to išlindo saulė. Ežeras už keliasdešimt metrų, valstybės siena už kelių kilometrų – simboliška, visur pilna nenuoramų vaikų ir linksmų, draugiškų šunų. Pripučiami šokinėjimo nameliai – kas nešokinėjo, to nepriėmėm.
Kaip visada, daugelis vėlavo, važiavo iš toli, iš visos Lietuvos. Eilės prie registracijos, sučypavom apyrankėmis „Lietuvos Šeimų Sąjūdis 2021“. Suskrido daugiau kaip 500, kiek – tiksliai nepasakysiu, nes ne visi ėmė apyrankes. Naujų narių 149, čia jau tikslu.
Apdovanoti geriausieji, kurių kasdienis darbas, tikėjimas ir ryžtas surinko visus čia. Kalbėjo lietuviai iš Baltarusijos, Norvegijos, garbingi svečiai. Priėmėme programą, sriuba buvo skani, varžybos nuotaikingos, regionų palapinėse netilo pokalbiai. Vakaras atėjo greitai.
Būna akimirkų, kada nelengva būna susivokti, suprasti, kas vyksta, apsispręsti, kurion pusėn stoti. Tada suveikia pavyzdžio galia. Moralinis autoritetas yra tas kompasas, kuris parodo teisingą kryptį.
Ir viename įvykyje susikoncentruoja esmė. Žmogus, atleidęs nuodėmes Seimo gynėjams sausio 13-tąją ir palaiminęs žmones, tą naktį pasiryžusius mirti už savo šalį. Didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad jis su mumis (kun. Roberto Grigo palaikymo žodžio klausykitės ČIA – Tiesos.lt).
Lietuva keliasi.