Tarp teisės ir darbų
2014 m. kovo 25 d. Lietuvos VSD generalinis direktorius Gediminas Grina Seime paaiškino: „Tuos Lietuvos piliečius, kurie yra patekę į priešiškų interesų lauką, VSD pagal galimybes įspėja, o ne baudžia, nes patekimas į priešiškų interesų lauką nėra nusikaltimas.“ („Vakarų ekspresas“, 2014-03-25)
Klausimas: kodėl skelbiama, kad E. Kusaitę VSD žinojo nuo 14 metų amžiaus ir per ketverius jos nepilnametystės metus nematė reikalo įspėti? Neturėjo galimybių ar reikalo? Beje, aukštas ir kvalifikuotas VSD pareigūnas Dainius Dabašinskas, apdovanotas net Estijos ordinu, ir kiti pareigūnai žinojo, kad veikia Valstybės saugumo departamento įstatymo 8(1) straipsnis „Oficialus įspėjimas asmeniui“. Šiame straipsnyje nurodoma: Oficialus įspėjimas asmeniui yra Saugumo departamento pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis įstatymų /…/ ir supažindinamas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. Straipsnis numato, kad asmuo įspėjimą gauna pasirašytinai su nuorašu. Labai gražu ir humaniška. Kodėl E. Kusaitei per tiek laiko to nepadaryta? Gal ji, kaip V. Tomaševskis, nepanoro bendrauti?
Tarp žodžių ir darbų
VSD reikėjo „užauginti“ teroristę. Tikslas – tarptautiniai pinigai ir vietiniai tarnybos postai bei antpečiai. Užuot pabaręs socialiai nesubrendusį asmenį ar pareiškęs oficialų įspėjimą, Klaipėdos VSD skyrius E. Kusaitę be teismo leidimo apgyvendina VSD Klaipėdoje sukurtame „markeze“ (masyvioms provokacijoms paruoštos patalpos) ir čia ją be teismo leidimo įkurdina, ją maitina, visiškai išlaiko, moka pinigus, prižiūri ir esmingai provokuoja per 10 VSD pareigūnų ir kitų asmenų pajėgomis. Paskui inkriminuoja, kad per 73 dienas (2009 08–2009 10) jų akyse, prižiūrint ir betarpiškai sekant, čia kartu su E. Kusaite apgyvendinus jų darbuotoją, nesant teismo leidimo tai daryti, provokuojant 24 val. per parą, E. Kusaitė „sukūrė“ tarptautinę teroristinę organizaciją. Tokios organizacijos buvimą nepripažino net Rusijos Maskvos srities teismas.
Rusijos, kaip teisinės ir demokratinės valstybės, gynimas
E. Kusaitės advokatas K. Stungys pamatuotai teigė, kad VSD teikiamas „nusikaltimo“ E. Kusaitei aiškinimas, jog ši buvusi pasipriešinimo dalyve – šalininke Rusijos užimtoje Čečėnijos teritorijos karinėje bazėje, atitinka teisinį kombatanto veiksmų apibrėžimą.
Mes nekalbame apie paprasta akimi matomus ir širdimi jaučiamus ištisai provokacinius, dirbtinius ir neteisinius VSD ir prokurorų pareigūnų jaunos merginos intensyvios apgulties veiksmus.
Kitu atveju kaltinimas remiasi prielaida, kad Rusija vykdo teisėtą istorinį naują, atvirą kolonijinį (daugiaamžį!) karą Čečėnijoje per pirmąjį 1994 m. ir antrąjį po 1999 m. periodą. Tokia samprata Lietuva istoriškai, morališkai, politiškai, kariškai ir teisiškai tampa Rusijos „teisėtų“ interesų gynėja ir savanoriška sąjungininkė. Ir tai tiesiogiai patvirtina Lietuvos pareigūnų veiksmai: VSD – Dainius Noreika, Algirdas Grublys, Dainius Dabašinskas, Romualdas Vaišnoras, Sigitas Stasytis, Arūnas Paukštė, prokurorai – Vytautas Barkauskas, Algimantas Kliunka, Rolandas Tilindis, Mindaugas Dūda, Justas Laucius, Vilniaus miesto teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskas.
Jie pripažino, kad Rusija yra demokratinė ir teisinė valstybė ir Lietuvos pareiga ją ginti, aktyviai įsikišti į pasipriešinimo (teroristinį) karą Čečėnijoje Rusijos pusėje. Tam tikru laipsniu Rusijos politikos rėmimas Čečėnijoje teikė narsos ir patikimumo Kryme.
Rusijos čekistai teisūs, o mes adekvatūs, arba su kuo obuoliauta
Didžioji Britanija po 2006 m. A. Litvinenkos nužudymo Londone nutraukė su Rusija visus ryšius terorizmo sprendimo klausimais. Rusija Lietuvai parodė liežuvį P. Raslano, Medininkų ir Sausio 13-osios bylose. O kaip savo teisę, savigarbą ir išdidumą gina nepriklausoma Lietuva? Lietuva bėgte ir nešte su pasiuntiniu J. Lauciumi bogino į Maskvą E. Kusaitės šimtus „nusikaltimų“ įrodymų lapų. Maža to, trys Rusijos FSB čekistai buvo pakviesti į Vilnių E. Kusaitės BPK pagrindu nepagrįstai, neteisėtai ir dar į grupinę apklausą. Prokuroras J. Laucius tikrai vertas Rusijos FSB apdovanojimo.
Kokio komentaro verti žurnalistės A. Politkovskajos nužudymas Maskvoje, Rusijos FSB atlikti čečėnų karo dalyvių žudymai Katare, Stambule, Vienoje? Tai yra retorinis klausimas: su kokia šalimi turime reikalą?
Tie patys čekistai Kryme
Lietuvos visuomenė ir politikai vienareikšmiškai vertina Rusijos veiksmus Krymo atžvilgiu. Gudriai sugalvotą Krymo prisijungimo operaciją atliko ta pati J. Lauciaus ypač patikima ir gerbiama Rusijos FSB. Beje, dabar istoriškai geriausiai aprūpinta, turinti apie 150 tūkst. darbuotojų, tai yra 1,9 karto daugiau negu Stalino laikais.
Nikolajus Kovaliovas, buvęs FSB direktorius, yra pasakęs: Čekistas negali būti buvusiuoju, kaip senbernarų veislė negali būti buvusiąja. («Итоги», 28-09-1999, с. 6)
Patyręs rusų rašytojas Georgijus Vladimovas yra pastebėjęs: Netikėk KGB nei saulei šviečiant, nei lyjant, nei esant šviesiam dangui, nei esant blogam orui, netikėk juo netgi tuomet, kai jie sako tiesą. (2000-02-03)
Akivaizdu, kad mūsų VSD, prokuratūra ir kai kurie teisėjai to nežino, ar gali čekistas turėti sielą, o gal tuo ir netiki, gal tai ir politinis neįgalumas. Tokia logika gal Lietuvoje reikėtų bausti asmenis, kurie protestuoja prieš Rusijos veiksmus Kryme, nes tai žeidžia Rusijos interesus?
Darbo sąmata
Sunku suskaičiuoti, kiek žmonių buvo užimta, kiek atsiėjo E. Kusaitei priskirtos agentės ir „maldos namų – markezo“ išlaikymo ir nuomos, maisto ir aptarnavimo išlaidos, sulaikymo operacijos organizavimas, 236 dienų jos slapto kalinimo išlaidos, dviejų medicinos ekspertizių apmokėjimas, gausių audio ir internetinės ekspertizių apmokėjimas, VSD ir prokuratūros darbo ir komandiruočių išlaidos, FSB darbuotojų priėmimas, liudininkų teisme apmokėjimas, teismų išlaidų ir teisėjų darbas. Krūvis aiškiai didelis ir vertas tarptautinės Rusijos vasalo lygmens.
Nuo E. Kusaitės suėmimo iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo praėjo 4 metai 3 mėnesiai ir 4 dienos. Ir dar ne pabaiga. Maskvoje, beje, Magmadovų byla baigėsi per 1 metus 11 mėnesių. E. Kusaitės byla tarptautiniame kontekste neturėjo jokio dėmesio, nes plika akimi matėsi dirbtinumas.
Išvados: „Imperijos atole tvinksi puvėsių palūkanos“
(K. Požėra, „Nubruktų dilgėlių žiponėliai“, Arx Baltika, Kaunas, 2009, p. 51)
1. Lietuvos pareigūnų dėka čečėnė Aišat Magmadova nuteisiama 2 metams laisvės atėmimo už bendravimą su E. Kusaite, o jos brolis Ali – 6 metams. Pastarajam buvo dar „prikabintas“ kaltinimas už materialinę paramą pasipriešinimo dalyviams. Tai pirma Rusijos pergalė, neįmanoma be Lietuvos sisteminės paramos.
2. Aiškiai parodytas Lietuvos nuolankumas, vergiškumas, vasališkumas ir konceptualus vertybinis nesistemingumas teisiniame bendravime su Rusija.
3. Lietuva įteisino Rusijos karą Čečėnijoje. Tai antra Rusijos pergalė.
4. Atskiri pareigūnai Lietuvos laisvės istorijoje įrašė savo vardus kaip V. Putino pasaulio laisvės ir teisingumo namų darbo atlikėjai ir rėmėjai.
5. Patvirtinta tezė, kad Rusija vienu metu neteisi Kryme ir teisi Čečėnijoje?