„Šiaurės Atėnuose“ teko skaityti ispano autoriaus Alejandro Jodorovskio protingavimus. Pasakojama, kad dykumoje su lazda stovi aklas žmogus ir skundžiasi, kad neranda kelio, nes nėra kliūčių.
Man dingtelėjo mintis: dykumoje ar visiems žinomame mūsų istorijos kelyje stovi mūsų politinis elitas?
Išties, kai pagalvoji, visos mūsų biudžetinės parlamentinės partijos ir valdžios politinis elitas gerai žino kur stovima ir kam gyvenama. Juk negali pasakyti, kad būtų liūdna dėl dalies aukštų teisėjų auksinio kordebaleto, CŽV kalėjimo skausmo rečitalio, Vyties išginimo iš Lukiškių aikštės ir pramogų fabriko ten steigimo, Garliavos maišto malšinimo, lietuvių kalbos kaip balasto tylaus atsikratymo, mūsų politinės policijos pakaustymo KGB uknoliais, prokurorų ir teisėjų dvasia rezistentų pavertimas subingalviais, tai vis šis tas, negali sakyti, kad vien bindzinėjama kaip dykumoje.
Būna ir visai linksmių minučių – laisvanoriškas korektiškas atsisakymas be varginančios istorijos jausenos ištarti žodį suverenitetas, pavyko atsikratyti prieškarinių Lietuvos ambasadų „Villa Lituania“ Romoje ir ambasados Paryžiuje (aiškus tų šalių požiūris į Lietuva ir Rusiją) ir panašiai.
Taigi, mums kliūčių nėra, nuo istorijos jausmų apakusį žmogelį patalpinsime į pensionatą, o sodai vėl žydės demonstruodami beribę mūsų išmintį.