„Nežiūrėkite aukštyn, žiūrėkite žemyn“. Netiesioginė politikų užuomina.
Naujasis filmas tikrai vertas dėmesio. Nors intriga gan banali, yra keli svarbūs aspektai.
Pirmiausia reikia pažymėti, kad filmas yra „palaimintas“ JAV „elito“. Kitaip jame nebūtų vaidinę tiek garsių aktorių, kurie puikiai atliko savo darbą, ir filmas nebūtų platinamas per Netflix. Nepaisant to, jame itin aštriai kritikuojama JAV politinės piramidės viršūnė, kuri vaizduojama tiesiog iki šleikštulio atgrasi.
Koks didžiulis kontrastas lyginant, tarkim, su prieš 25 metus pastatyta “Nepriklausomybės diena“. Tame filme buvo teigiama, kad akivaizdus pagrindinis Žmonijos saugumo garantas yra JAV. Tuo tarpu šis filmas siunčia priešingą žinią – JAV politikai yra beviltiškai korumpuoti, amoralūs ir jiems negalima leisti dominuoti pasaulyje. Kartu pateikiama alternatyva – jungtinė Kinijos, Rusijos, Indijos ir kt. šalių bendruomenė. Įdomu, kad ES net nepaminėta. Ir tokią žinią siunčia ne bet kas, o JAV „elitas“!
Todėl filmo žinią dera interpretuoti pasauliniame politiniame kontekste ir įžvelgti propaguojamą idėją, kurią siūlo Tarptautinis ekonomikos (Davoso) forumas per K. Schwab “Great Reset” – būtina centralizuota pasaulio valdžia, kurioje įtakingą vietą gali ir turi užimti ne tik JAV, bet taip pat Kinija, Rusija ir gal kai kurios kitos šalys. Ir esą nereikia bijoti jų diktatoriškų režimų. Juk tokie rinkimai, kokie vyksta Rusijoje, tikriausiai yra JAV Demokratų partijos svajonė. O dar geriau būtų Kinijos politinė sankloda – jokių rinkimų į centrinę (pasaulio) valdžią, tik kaip masių nepasitenkinimo energijos „sugertukas“ ir demokratijos regimybė palikti vietinio (savivaldybių) lygmens rinkimai.
Ir atkreipkime dėmesį, kaip puikiai šiame kontekste dera dabartinis JAV Prezidentas Joe Biden – tikriausiai bevalis, sunkiai suvokiantis, kas vyksta aplinkui, ir apsuptas JAV Dempartijos lojalistų, kurių gebėjimai vykdyti jiems patikėtas atsakingas pareigas yra, švelniai tariant, labai abejotini.
Taigi ko dar trūksta minėto Great Reset scenarijaus įgyvendinimui?
Galbūt dar vienos, tik šį kartą iš tiesų pavojingos, pandemijos, galbūt karinio konflikto, kuris virš pasaulio pakabintų atominio karo „Damoklo kardą“, galbūt iš tiesų pražūtingos globalios kibernetinės atakos, pagrindinių valiutų griūties, sukeliančios pasaulinį ekonomikos kolapsą bei būtinų prekių tiekimo sutrikimą, galbūt iš tiesų pakankamai rimto kometos smūgio, o gal vis stiprėjančių nuogąstavimų apie kitų protingų būtybių lankymąsi Žemėje, kas jau yra nebe pajuokų, bet rimtų naujo NASA vadovo pasisakymų objektas?
Neskubėkite sakyti, kad tokie svarstymai tušti, nes tai juk tik filmas, o verčiau pasigilinkite, kaip JAV „elito“ globojami filmai lig šiol formavo poltinę JAV ir Pasaulio darbotvarkę. Kadangi darbotvarkė labai rimta, šis filmas yra priskirtas apokaliptinės (prie to jau esame pripratinti) komedijos žanrui. Esame raginami tiesiog pasijuokti. Tačiau NLP profesionalai puikiai žino – juokas geriau nei kas kita pasąmonę „sutaiko“ su juoko objektu, ar tai būtų Naujoji pasaulio tvarka, ar Gender ideologija, ar kiti panašūs lig tol kultūriškai/vertybiškai nepriimtini dalykai.
Spėju, kad greitai galime sulaukti dar įdomesnių galingiausių pasaulio valstybių globojamų filmų. Pavyzdžiui apie tai kaip eilinės apokaliptinės grėsmės akivaizdoje pasaulį gelbsti nauja stipri centralizuota valdžia.
Taigi būkime budrūs. Ar tik taip vadinama Lietuvos vertybinė politika nėra šių geopolitinių procesų „bandymų poligonas“? Kažin, kokia JAV ir Vokietijos diplomatų retorika konfidencialiuose pokalbiuose su mūsų valdžios pareigūnais? Nereikėtų stebėtis, jei netrukus ims keistis pagrindinės žiniasklaidos ir valdančiųjų retorika Kinijos ir Rusijos atžvilgiu.
Ir galiausiai dar viena šalutinė filmo mintis: religija, tikėjimas yra svarbus dalykas, bet tik kaip asmeninis dvasinės stiprybės šaltinis. Melskimės, kad būtume laimingesni, bet lemiamu momentu išgelbėjimo iš Aukštybių nesitikėkime, nes pasaulyje vis labiau propaguojamas vadinamasis sinkretinis religinis dvasingumas, kuriame yra viskas, išskyrus Dievo Sūnų Jėzų Kristų. Ta tema labai rekomenduoju perskaityti mūsų genialaus filosofo Antano Maceinos tekstą „Niekšybės paslaptis“. Ten atrasite ir teologiškai pagrįstų teiginių apie anksčiau čia minėtą centralizuotą pasaulio valdymą.
Duok Dieve, kad mano spėjimai būtų klaidingi. Tačiau tikrai niekas turbūt nepriekaištaus, kad susiduriame su pavojumi nuleisti žvilgsnį nuo dangaus, atsisakyti platesnio horizonto ir tapti žemažiūriais, o instinktyvų širdies nerimą gesinti kvailais juokeliais ir primityviu sąmojum.