Pažaidėme su šilumos tinklų nuoma – aukščiausios kainos, neatlikti svarbūs šilumos kainą mažinantys projektai, nusidėvęjęs ir neatstatytas turtas, brangūs bylinėjimaisi Lietuvoje ir tarptautiniu mastu – ypatingas atvejis šiuo atžvilgiu yra Vilniaus m. O kiek buvo politikų pažadų ir užtikrinimų kaip privačios įmones išgelbės nuo bankroto šilumos tiekimo įmones ir sumažins šilumos kainas. Lietuvos savivaldybės nudegė taip, kad jau niekas nedrįsta kalbėti apie naujas nuomos sutartis. Bent kol kas. Tačiau kartu niekas nebando viešai aiškiai įvardyti priežasčių, kodėl įvyko šilumos tinklų nuomos krachas. Rašiau apie gręsiančią katatrofą dėl šilumos tinklų nuomos dar 2000 metais, tekstas buvo atspausdintas per visą puslapį Lietuvos ryto laikraštyje. Reakcijos į tai praktiškai nebuvo.
Politikai neįvardija nuomos kracho priežasčių ir lipa ant panašaus aklos meilės neoliberalistinei ekonomikos valdymo ideologijai grėblio centralizuotų šilumos tiekimo tinklų šilumos gamybos aukcionuose.
Buvo akivaizdu, kad tokia tvarka vienur sukels investuotojų bankrotus, o kitur privatūs investuotojai vartotojų sąskaita maudysis pasakiškuose viršpelniuose.
Politikai, atsipeikėkite iš savo neoliberalistinio „rojaus“ sapno!
Centralizuotus šilumos tinklus ir šilumos gamybą juose turi valdyti TIK reguliuojama savivaldybės įmonė, o visą atsakomybę už jos veiklos tvarumą ir efektyvumą PRIVALO prisiimti politikai!
Išimtis gali būti tik privatiems subjektams, kurie tiektų atliekinę šilumą į tinklus iš kitų procesų pagal ilgalaikias sutartis ir reguliuojant kainos nustatymą.
Ir nustokite vykdyti savo neoliberalistinius eksperimentus kitose srityse, kur negalima jų vykdyti.