Tūkstančiai žmonių kovojo už Lietuvos ir savo Laisvę rizikuodami savo gyvybe, sveikata ir materialine gerove, tikiu, trokšdami tikros Laisvės – tos, kurią naudodamas, žmogus darosi geresnis, kilnesnis, atskleidžia tai ką į mus įdėjo mus mylintis Kūrėjas ir taip tampa vis laisvesniu.
Netikiu, kad tada žmonės kovojo už laisvę skirtą žmogaus žemiausių instinktų tenkinimo propogavimui, už laisvę neomarksistine propaganda visokeriopai žaloti mūsų anūkus, vaikus ir jaunimą, už laisvę darkyti lietuvių k. žodyną ir kalbą, už laisvę niekinti partizanų atminimą, užmiršti Lietuvai svarbias datas ir įvykius kaip birželio suskilimas, už laisvę plėšti savo šalies piliečius pasitelkus korupciją ir beprotiškas liberalizavimo teorijas, už laisvę naikinti Lietuvos miškus ir žaloti aplinką, už laisvę uzurpuoti LRT ir kitas didžiąsias žiniasklaidos priemones pirmiausia neoliberalmarksistinės ideologijos skleidimui ir tam tikrų politinių partijų reklamai, už laisvę amžiams paslėpti KGB bendradarbius, už laisvę Konstituciniam Teismui savavališkai keisti Konstituciją, už laisvę įtvirtinti uždarą ir neliečiamą teismų sistemą.
Netikiu, kad žmonės kovojo už tai, kad mums brangius atminimo ženklus pakeistume kažkokia neužmirštuole, kurią pasiūlė viena partiją.
Tikiu, kad Tauta prisimins už kokią Laisvę kovojo, susigrąžins valstybę ir pareikalaus iš politikų būtent tokios Laisvės o ne jos išjuokos.
Paminėkime ir prisiminkime visas mūsų Tautos kovas už tikrąją Laisvę!