respublika.lt
Sausio 11 d. Seime vėl numatyta svarstyti asmenvardžių rašybą nelietuviškomis raidėmis Lietuvos piliečių asmens dokumentuose. Yra parengti du įstatymo projektai – vienas asmenvardžius leistų rašyti nelietuviškai pagrindiniame paso puslapyje, kitas (kaip Latvijos praktikoje) – nepagrindiniame puslapyje. Būsimą diskusiją anonsavo LRT svetainė keistoka antrašte: „Į Seimą grįžta dešimtmečius neišspręstas klausimas: vieni įžvelgia pavojų lietuvių kalbai, kiti mano, kad vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai”.
Vienintelis asmenvardžių rašybos „ekspertas”, pasirodo, esąs lenkų („tutakų”) kilmės politologas Andžejus Pukšto. Į lietuvius kalbininkus vardyno specialistus LRT nematė reikalo kreiptis. A. Pukšto šnekėjo tarsi Lenkijos vardu ar už Lenkiją, tad susidaro įspūdis, kad tuos du nušautus zuikius Lenkija ir pasiimtų. Tiesa, virkaudamas, kaip būtina nelietuvių asmenvardžius rašyti kitokiu raidynu, „ekspertas” susipainiojo savo paties argumentuose. Cituoju: „Juridiškai yra tik vienas vardo ir pavardės skambesys”. Bravo! Jei taip, tai juos ir reikia rašyti lietuvišku raidynu, kad būtų perteiktas tik vienas skambesys. Rašant kitų kalbų raidėmis, kurių nėra lietuvių abėcėlėje, tas skambesys ir bus iškraipytas.
Šokiruoja dar vienas argumentas, jau nebe Pukšto, bet Razmos ir visų gabrielininkų-čmilytininkų-raskevičininkų: „Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galėtų būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jis arba jo tėvai, seneliai, proseneliai ar kiti protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje”.
Žodžiu, jei protėviai turėjo pilsudskinės Lenkijos pilietybę okupuotame Vilniaus krašte, asmenvardį pase rašys „po polsku”. Jei kas kyštels nacių išduotą dokumentą su vokiškai užrašytu asmenvardžiu, galės jį rašyti vokiškai. Ir bus Šimkus, Szimkus ir Schimkus. Gal net tos pačios šeimos nariai. Kaip nersis iš kailio, pavyzdžiui, policininkai, notarai ar medikai, sukdami galvas, kuris yra kuris, nei Pukšto, nei Razmai et Co. nerūpi.
Dar vienas liūdnas motyvas: esą reikia patenkinti Lenkijos ultimatyvų reikalavimą Lietuvos lenkų asmenvardžius Lietuvos pase rašyti lenkiškai, kaip Lenkijos piliečių. Kitoms šalims, kur taip pat gyvena lenkų (pvz., Latvijai, Vokietijai), Lenkija tokių ultimatumų nekelia. Gal todėl, kad nebuvo jų dalių okupavusi? Čia jau ne tik Pukšto ar Razma, bet ir Skvernelis sulinkęs iki žemės. Įdomu, kaip į tai reaguoja jo „šaikos” nariai?
Lenkijos ultimatumų tenkinimai jau turi savo istoriją. Pirmasis buvo 1569 m. dargi su Ukrainos atplėšimu nuo Lietuvos. Antrasis – 1938 m. Abu jie buvo patenkinti. 2022 m. – trečiasis. Tiesa, jo patenkinimas užtruko, bet atmestas irgi nėra. Lietuva klaupiasi tarsi pati, tiksliau – savų valdančiųjų klupdoma. Tai irgi istoriška.
Sako, vagis pradeda nuo adatos. Valstybės išdavikas – turbūt nuo valstybinės kalbos raidyno kraipymo ir savo šalies piliečių asmenvardžių rašybos kitų šalių valstybinėmis kalbomis.