Vilniaus universiteto profesoriaus Alvydo Jokubaičio tekstas, skaitytas spalio 29 d. vykusioje diskusijoje „Ar religija yra ideologija?”, kurią organizavo Šv. Tomo Moro klubas.
Kalbant apie religijos ir ideologijos santykį pirmiausia reikia pasakyti, jog tai dviejų skirtingų senumo kategorijų terminai. Ideologijos terminas atsirado XVIII a. antroje pusėje ir įsitvirtino XIX amžiuje. Cicerono sugalvotas „religijos“ terminas išpopuliarėjo XVI ir XVII amžiuje ir šiandien jau gali apibūdinti net krepšinį ir futbolą.
Kai kalbame apie tikėjimą Dievu, šis ideologiją lenkia tūkstančiais metų. Dievu galima tikėti nė žodžio negirdėjus apie ideologijas ir apie jas net nesusimąsčius. Tie, kurie religiją vadina ideologija, turi prisiminti, kad tik pastarųjų dviejų amžių krikščionys žinojo, kas tai yra,o tiksliau – girdėjo kalbant aplinkui.
Politika ir tikėjimas Dievu vienas kitą suranda be ideologijos tarpininkavimo. Kas yra ideologija? Tai kilnus, nors dažnai ir visiškai nekilnus melas. Tam tikras abstrakčių idėjų ir principų rinkinys, skirtas keisti pasaulį. Jeigu kam nors nepatiko ideologijos kaip melo apibūdinimas, galima pasakyti kitaip – fikcijų rinkinys. Ideologai kalba apie tai, ko nėra ir kas egzistuoja vien tik idėjų pasaulyje.
Filosofai ieško atsakymo į klausimus ir niekada jo iki galo neranda. Jiems svarbiau yra klausimas, o ne atsakymas. Ideologai žino tiesą, nes kitaip jie negalėtų keisti pasaulio. Skirtingai negu filosofai, ideologai yra tikintieji, panašūs į krikščionis be krikščionybės. Ideologijos yra ne klausimai, bet atsakymų rinkiniai ir špargalkės.
Siekiant paaiškinti religijos ir ideologijos skirtumus, negalima užmiršti, kad pastarosios atsirado kaip religinio tikėjimo pakaitalai. Drąsiai galima sakyti, jog politinės ideologijos yra religijos pakaitalai, kažkas panašaus į neskanią surogatinę kavą.
Jeigu paklausime, kiek ideologijos pagrįstos, iškart pamatysime skirtumą nuo religijų. Netikintis Dievu tikinčiuoju tampa ne žmogaus valia, bet Dievo malone. Tkėjimas krikščioniui yra atsakas į Dievo malonę.
Tikintieji Dievu remiasi visai kita proto samprata negu ideologai. Pastarieji mano, kad žmogus savo rankomis gali sukurti naują pasaulį. Ideologams dievą pakeičia žmonija, liaudis, istorija ir pažanga. Krikščionys pirmiausia ieško ne pažangos, bet Dievo malonės. „Mes gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų“, – sako Paulius. Šis vienas sakinys yra arčiau tiesos negu visos ideologijos.
Ideologai Dievo teologiją keičia visuomenės teorija. Šiandien atsirado daug tikinčiųjų, kurie visuomene rūpinasi labiau negu Dievu. Tai jų didelė klaida. Religija nėra skirta visuomenei keisti. Jai net moralė nėra svarbiausias dalykas. Religijoje pagrindinis dalykas yra nuodėmių atleidimas. Tikintys, o dažnai net ir netikintys žmonės neišvengiamai klausia: „Ar mums bus atleistos mūsų nuodėmės?“ Tikintieji klausia viską matančio Dievo, o netikintieji – savęs ir psichoanalitiko.
Krikščionims rūpi laisvė, o ne išlaisvinimas. „Viskas valia, – sako apaštalas Paulius, – Bet ne viskas naudinga. Viskas valia, bet ne viskas ugdo.“ Tai trumpa liberalizmo kritika iš tų laikų, kai dar niekas nežinojo apie liberalizmą, ir buvo krikščionys, o ne liberalai.
Krikščionys neturi būti politiniai reformatoriai. Tikėjimas Dievu reikalingas ne dėl politinių priežasčių. Žmonės tiki, nes Dievas egzistuoja. Tenkindami miesčionių skonį, liberalai įrodinėja, kad tikėjimas Dievu yra privatus reikalas, tačiau po to ateina į Bažnyčią ir viešai išpažįsta Kristaus nukryžiavimą. Kodėl Kristaus nukryžiavimas šiandien turi būti suvokiamas kaip privatus įsitikinimas? Tai tolygu manyti, kad artimųjų – tėvų, žmonos ir vaikų – meilė negali būti vieša. Liberalai sako, kad tarp religijos ir politikos nėra ryšio, tačiau po to patys reikalauja jas atskirti. Nenuostabu, kad jie šiandien negina krikščionių. Jų persekiojimas kai kuriose pasaulio vietose beveik pasiekė genocido lygį, tačiau liberalai tyli, nes, jų nuomone, tai visiškai privatus reikalas.
Ideologai siūlo naujos visuomenės viltį. Krikščionio viltis šiame pasaulyje daug didesnė. Jis savo galutinį tikslą gali pasiekti tik su Dievo pagalba. Jam malda yra svarbesnė už ideologijas. Be Šventosios Dvasios pagalbos jis nesitiki nugalėti savo egoizmą. Krikščionių viltys skiriasi nuo Marxo, Lenino ir Fidelio Castro vilčių.
Politinių ideologijų atstovai nekantrauja pakeisti pasaulį. Jiems atrodo, kad konservatoriai (ypač Lietuvos katalikai) ideologizuoja tikėjimą. Tačiau tai tik ideologų noras visus padaryti ideologais. Savo svarbiausia dalimi krikščionybė yra apolitiška. Ji moko į viską žiūrėti Dievo akimis, o ne politikuoti ir kurti ideologijas. Tikėjimas Dievu yra tikėjimas, o ne sąlygų Dievui kėlimas.
Visi ideologai yra ypač jautrūs istorizmui. Jie nenori susitaikyti su tuo, kad šiuolaikinė Bažnyčia neatsižvelgia į naujas sąlygas. Jų nuomone, tai, ką krikščionys išpažino anksčiau, turi skirtis nuo to, ką jie išpažįsta dabar. Patys krikščionys mąsto kitaip. Jie neneigia, kad žmogus egzistuoja kultūroje, bet nemano, kad jį apibrėžia vien kultūra. Asmuo yra jo turimoms savybėms netapati paslaptis.
Dievas nėra ideologinė abstrakcija. Jis konkretus ir paliečia konkretų žmogų. Pažangiausi krikščionys yra šventieji. Kiekvienas pažangus krikščionis yra konservatorius, nes turi saugoti apaštalų tradiciją. Tai ne politinis konservatizmas, bet konservatizmas iki konservatizmo ideologijos.
Tiems, kam atrodo kitaip, kas Dievo žodį skaito kaip ideologiją, sunku išaiškinti, kad gyvenimas su Dievu yra gyvenimas, o ne ideologija. Jie mato idėjas, bet ne žmogų. Krikščionybė nėra ideologija, nes Kristus prisikėlė iš numirusių ir kalbėjosi su apaštalais. Mokslo kultūros išauginti žmonės mano, kad prisikėlimas iš numirusių yra neįmanomas, tačiau kartais neįmanomi dalykai tampa tikrove.
Sielos nemirtingumas taip pat nėra ideologija. Žmogaus kūnas sunyksta per septynerius metus, tačiau mes su savo artimaisiais ir po mirties bendraujame kaip su gyvais. Kiekviena kultūra privalo turėti kažką panašaus į Vėlines. Tai įspūdinga visuotinio žmogaus sielos mirtingumo neigimo diena. Sovietai ilgą laiką Vėlines suvokė kaip ideologinį priešą ir galiausiai joms skaudžiai pralaimėjo.
Siela nėra ideologija, nors panorėjus ir taip galima sakyti. Tai rodo žodžio „ideologija“ miglotumą. Su religija viskas aiškiau. Prisikėlęs Kristus valgė ir gėrė su apaštalais. Krikščionys girdėjo Jo žodžius ir neužmiršta jų du tūkstančius metų. Tai yra Tiesa. Ne ideologijos tezė, bet žmogumi buvusio Dievo sūnaus žodžiai žmonėms.
„Ideologija“ yra vienas iš tų keistų žodžių, kurie gali apibūdinti viską ir nieką. Marxo nuomone, ideologijos yra iškreipto ir susvetimėjusio pasaulio bei žmogaus apibūdinimas. Tai gerai įrodo liberalų tvirtinimai, kad tikėjimas Dievu yra subjektyvus dalykas. Genio snapas, voveries uodega ir Vytauto Didžiojo neįvykęs karūnavimas jiems yra objektyvūs faktai, o Kristaus nukryžiavimas vien tik graži pasaka. Iki ausų paskendę ideologijoje jie reikalauja jai prilyginti ja nesančią religiją.
Kas po Immanuelio Kanto gali pasakyti, koks šis pasaulis yra iš tikrųjų? Niekas. Vadinasi, šis pasaulis yra vien tik ideologinė mistifikacija ir regimybė. Tada reikia paklausti: „Kas yra šios mistifikacijos autorius?“ Juo negali būti Dievas, nes yra mylintis ir visagalis. Tai reiškia, kad ideologija pačia savo prigimtimi yra ateistinė idėja.
Kai viskas tampa ideologija – galima sakyti bet ką. Tada jau galima sakyti, kad „parduotuvė yra ideologija“ ir „tualetas yra ideologija“, kaip atrodo Slavojui Žižekui. Tai viena iš mūsų laikų kvailysčių.
Religijos yra pavojingos. Kartais būna labai pavojingos. Tačiau praėjęs amžius įrodė, kad ideologijos yra daug pavojingesnės. Tačiau kol kas dar negalima kalbėti apie ideologijų pabaigą. Jos kiekvieną dieną žmonių sielose sėja susipriešinimą ir atveria ne pačias geriausias mūsų sielos puses.
Kodėl?
Todėl, kad žmogus yra silpnas, pažeistas nuodėmės ir pavojingas. Tai gerai supranta tikintieji. Jeigu žodis „ideologija“ visiškai išnyktų iš mūsų žodyno – mažai ką prarastume ir tikrai nepražūtume. Gal tik mažiau suprastume, kas yra komunizmas, fašizmas ir kiti „-izmai“. Guodžia tai, kad paskutinę gyvenimo dieną žmonėms nereikia ideologijų. Tada paaiškėja tikrasis religijos ir ideologijos santykis, nes Dievo reikia ir po mirties. Jeigu kas nori aiškaus atsakymo į klausimą, ar religijos yra ideologijos, juo gali būti tezė, kad, skirtingai nuo ideologijų, Dievo reikia ir po mirties.
bažnyčiai kištis ir įtakoti seimo balsavimo už Romuvos pripažinimą teisėta tradicine religija.
visiškais sutiku su tuo kad religijos pavojingos: 1. Biblijoje JAHVĖ Biblijoje liepia vaikus mesti į ugnį liepia žudyti užmėtant akmenimis ir tas kas liepia – JAHVĖ laikomas dievu. Be to bejėgiams vaikams, negalintiems apsiginti 8 dieną po gimimo gyviems vaikams pjaustomas kūnas – pjaustoma berniukams varpa, sukleliant vaikui didžiulį skausmą.2. Biblijoje Jėzus, laikomas dievu, reikalauja būti skurdžiais, ubagais ir gazdina kad turtingas papuls į dangų tik to to kai pro adatos skylutę preis kupranugariai – kas reiškia kad niekada – nori dangun – būk skurdžium, būk ubagu… o kur dar krikščioniškoji praktika deginti žmones gyvus inkvizicijos laužuose, kankinti ir užkankinti…Hitleris tai už panašius veiksmus pasmerktas.3. Koranas musulmonams taip pat liepia žudyti netikinčius, baveik visi žino musulmonų teroristų šauksmus Alach Akbar,… Skaityti daugiau »
dėl Sovietų. Jokie Sovietai Sūduvoje jokių Vėlinių nedraudė, kiek pamenu; kiek pamenu priešingai- lapkričio pirmąją masiškai visi ėjome į kapines, komunistinė grietinė uždegdavo aukurą, būdavo skaitomos eiles, skambėjo kanklės būtent taipvykdavo lapkrięio 1 osios minėjimai kapuose Sūduvoje ir buvo viena iš prasmingiausio ir savanoriškiausio dalyvavimo švenčių,mums vaikams gražumu antra šventė, antra po Joninių…( na Joninių komunistai nešventė minėjimais, bet laužų deginti virš tekančios upės irgi nedraudė)… Atėjo smetongarbiai ir išgriovė kapuose stovėjusį akmeninį aukurą… Nei eilių nei kanklių skambėjimo nei aukuro nei minšjimų neliko… juos pakeitė bedvasių plastmasinių gėlių jūra…
kaimo senolius.Medikai rastų daug įdomių faktų.Tradiciškai tikintys,dažnai arba normaliai lankantys bažnyčią,prisilaikantys tradicijų,mylintys savo šeimas,vaikus,anūkus,mokantys išmintingai nusileisti,gražiai bendraujantys su kaimynais,sensta sveikiau,gyvena ilgiau.
“O vis dėlto ji sukasi” pasakė G. Galilėjus 17-tame m. e. amžiuje. bet tai nereiškia, kad ji nesisuko milijonus metų prieš tai.
Kol nesutikome kitos civilizacijos tikiu, kad esame Dievai. Tačiau Dievo sukurti neturime teisės.
Paskubėta su išvadomis autoriaus . Gal tai viena tu priežasčių kodėl nyksta Krikščioniškas tikėjimas ir jo vieta užima kitos religijos . Ideologija nėra religija bet tik ideologijos dėka visuomenė vis dar užpildo bažnyčias ir leidžia tai bažnyčiai gyvuoti . Ideologija tai ginklas kurios dėka ritasi svetimos galvos suteikdamos krikščioniškam tikėjimui pirmumo teise išgyventi . Pagarba autoriui mokančiam taip gražiai viską aprašyti , bet už lango žmonės mato kita tiesa ir savęs klausia ar tikėjimas baigiasi uždarius bažnyčios duris . ? Dažnu atveju taip , nes ant tu nuodėmių atleidimo pramano stovi visi bažnyčios pamatai , o tai ta pati ideologija kurios negali paliesti rankomis , gali tik tikėti . Šiame pasaulyje daug dažniau matome stebuklus todėl jais įtikėti reikia kai… Skaityti daugiau »
labai įdomus klausimas.
taip pat labai įdomus klausimas, kuris kamuoja nuo vaikystės:
– kuom plyta nuo dviračio skiriasi?
Kiek žinau, yra 2 žmonės Lietuvoje, žinomi visuomenei, tai straipsnio autorius Alvydas Jokubaitis ir Vilniaus miesto meras Šimašius, kurie sugalvoja kokį nors neįtikėtiną santykį, ir vėliau stengiasi pritempti įrodymus, kad pagrįsti savo idėją. Pirmiausia, straipsnio autorius daro klaidą, kai deda lygybės ženklą tarp religijos ir ideologijos, bet vėliau pats pradeda įrodinėti, kad tarp religijos ir ideologijos negalima dėti lygybės ženklo. Nesu skaitęs paskutinius 10 metų dar tokio filosofo, kuris taip nusišnekėtų, kaip straipsnio autorius. Filosofas Alvydas Jokubaitis turi neigiamą nuomonę apie ideologiją, bet visas straipsnis kalba apie tai, kad tai yra krikščioniško ideologo rašinys. Jame pilna prieštaravimų. Net Vaidas Vds, kuris nėra joks profesorius, pastebėjo straipsnyje profesoriaus prieštaravimus. Štai Alvydas Jokubaitis rašo:”Politika ir tikėjimas Dievu vienas kitą suranda be ideologijos… Skaityti daugiau »
dėl krikščionybės. Manu, kad krikščionybė yra vergovės sistemai ir vergams pritaikyta religija, nes Jėzus Kristus Biblijoje iškėlęs pagrindinį reikalavimą papulti dangun – Jėzus Kristus reikalauja būti skurdžium, būti vargeta, ubagu, varguoliu, o turtingas į dangų papuls tik po kupranugarių pralindusių pro adatos skylutę kas reiškia kad turtingas niekad dangun nepapuls ir gaunasi – Jėzus Kristus pritaikytas skurdžimas, varguoliams, ubagams. dievasTada gal kas paaiškintų kas gi turtuolių dievas ir kur gi keliaus turtuoliai po mirties? – dangun jų Jėzus Kristus neleis,nagus vien varguoliams? Turtuoliai taip ir liks stovėti eilėje už kupranugarių prie adataos skylutės? Todėl demokratinėje valstybėje krikščionybė turėtų būti uždrausta, nes Biblijoje Jėzus Kristus akivaizdžiai diskriminuoja turtinguosius Biblijoje, Jėzus Kristus prieštarauja demokratijos laisvės ir lygybės principams.
Profesorius painioja tikėjimą su religija. Religija yra ideologinė institucija (ne ideologija!), pamatuojama tuo ar kitu tikėjimu. Pirmykštėje visuomenėje ideologija atliko tas pačias funkcijas, kaip ir dabar: atribodavo vieną žmonių bendriją nuo kitų su tikslu arba atsiginti, arba valdyti.
niekaip nesutaria kokį Dievą susikurti?
religijos sukurtos vieną žmonių grupę atskirti nuo kitos principu savas- nesavas, o musulmonai ir judėjai net varpų galus nusipjauna kad atskirti judėjus ir musulmonus nuo kitų žmonių – numovei kelnes ir aišku kas yra kas, kieno varpigalis nupjautas tas priklauso vienai žmonių grupei su vienokia pasaulėžiūra,kurių varpigalis nenupjautas tie kitų. Ideologijos irgi skiriasi. Todėl klausimą derėtų kelti atvirščiai – kuo idialogija skiriasi nuo religijos -religijos ir ideologijos tikslai ir būdai, ir jei skirtumų tarp idealogijos ir religijos nėra tada religija nuo ideologijos nesisikiria.
Užjaučiu, jei paties ne tik varpigalis nupjautas (!), bet ir protelis. Apyvarpės nupjovimą praktikavo ir senovės egiptiečiai, yra ir šiaip genčių su tokia praktika. Va tau ir idealogija.
Jau ilgus amžius kalbama apie religijas, bet dauguma vengia kalbėti apie pamišėlius religijose, medicinoje ir kitose dvasinėse ir bedvasėse praktikose, kurie nori patobulinti žmogaus kūną. Afrikoje iki pat šiandien praktikuojama mergaičių „patobulinimas” išpjaunant klitorį. Medicinoje vienu metu TSRS laikais buvo vaikams šalinamos glandos ir t.t. Aš į tai žiūriu, kaip į pamišėlių eksperimentus su žmogaus kūnu. Atslūgo tas noras čipuoti žmones, kaip tai daroma su šunimis, nors Lietuvoje čipavimas taikomas invalidumą turintiems žmonėms. Psichiatrai triūsia su atmintimi, nes jiems maga pašalinti dalį atminties. Jie jau tokius eksperimentus įvykdė CŽV užsakymu, bet panaikinus atmintį, jiems nepasisekė įrašyti į smegenis naujus duomenis. Mat psichiatrai, su savo žiurkės smegenimis, įsivaizduoja, net nesugeba suprasti, kad į atmintį įsirašo gyvenime patirti įvykiai, mažiausiai 57 įvairių… Skaityti daugiau »
Jokūbaiti , teisinga būtų pradėt nuo savęs – pats tiki į d(D)ievą ar ne? Tada būtų kur kas aiškiau ,ką esi pripainiojęs straipsnyje.
Dievo ikurta Kataliku Baznycia „palaidojo”,pakase visus ja puolusius ideologus- ta daris ir ateityje,netgi Marxo ir Lenino kaulai nerimastingai laukia paskutiniojo teismo dienos,kada isgirde Dievo Sunaus balsa kelsis slovingieji ir prakeiktieji kunai.
„Nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų akivaizdoje”//Ir mačiau mirusius, didelius ir mažus, stovinčius priešais Dievą. Buvo atskleistos knygos. Ir buvo atversta dar viena, būtent gyvenimo knyga. Mirusieji buvo teisiami iš užrašų knygose pagal jų darbus.Kas tik nebuvo rastas įrašytas gyvenimo knygoje, buvo įmestas į ugnies ežerą.
ne ne, mano kūnas nepjaustytas kaip pas žydus. O kas dėl egiptiečių tai žydai irgi iš Egipto pagal Bibliją, ir Mozė buvo apmokytas Egipto mokslo ir išminties, o varpigalius vertė žydams nusipjauti, pagal Bibliją. O Jėzus Kristus apipjaustytus žydus net vadino avimis/ gyvuliais – pats Jėzus sakė kad pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis/ gyvulius, ne pas Izraelio žmones be varpigalių, bet Izraelio avis. Jėzaus laikais musulmonų nebuvo, nupjaustyti varpigaliai tik pas žydus buvo pagal Bibliją,manau nes niekur nieko panašaus neskaičiau. Ir koks turi būti sveikas protas savo paties gyvus vaikus pjaustyti? Bet žydai ne tik kad savo pačių vaikus gyvus pjaustė, pagal Bibliją bet net gyvus vaikus į ugnį mėtydavo, pagal Bibliją.Ir ne aš parašiau tą Bibliją ir… Skaityti daugiau »
Neišpuskit taip reikalo, apipjaustymas taip pat buvo reikalingas higienai palaikyti.Dykumoje gi nera ant kiekvieno kampo dušo kabinų nusiplauti smėlį,dulkes ir bakterijas nuo:)
sakote dėl higienos? Na o savo vaikus gyvus į ugnį mėtyti?, pagal Bibliją. Čia higiena?
Ginčytis su apsėstaisiais beprasmiška ir pavojinga. Šis asmuo painioja viską – žydus su kanaaniečiais, aukojusiais SAVO vaikus Molochui (vaikas buvo padedamas stabui ant rankų, kurios mechaniškai mesdavo vaikus į ugnį). Būtent tokiais nusikaltimais, neminint sodomijos, Biblija ir kaltina krašto tautas.
Kita vertus, ką gero per tūkstančius metų darė pagonys? Ar nenaikino vieni kitų žiauriausiais būdais? Žmonija pasirinko abraominį tikėjimą trokšdama vienos TIESOS, bet ne tūkstančių. Net ir dabar svajodami padaryti iš žmonių elektroniškai valdomus zombius biorobotus globalistai vis dėlto pagrindžia šitokį žmonijos suvienodinimą vienos TVARKOS noru. Tai bent suprantamiau nei apsėstųjų pagonių kliedėjimai.
Štai nereikia jokių viduramžių, nereikia jokių Inkvizicijų ar bolševikinių Stalino režimų, nes yra savas Lietuvos pilietis, paprastas kaip 2 centai, fašistas, kuris nekenčia pagonių, lyg jie jam būtų padarę kažką blogo. Šitas fašistas, kaip ir Didysis Inkviztorius Tomás de Torquemada, kuris mėgo labai skaityti Bibliją, padarytą iš žmogaus odos, labai mėgo Dievo vardu KALTINTI ir bausti, kankinti ir žudyti žmones, kurie jam nepatikdavo. Tuos APSĖSTUOSIUS kankino įvairiais pačiais žiauriausiais būdais, moterims net buvo išrastos kankinimo žirklės, kuriomis buvo karpomos krūtys. Šitie velniai su kryžiumi rankose išvarinėjo „šėtono apsėstuosius” ir t.t. Tą patį darydavo bolševikai, jeigu tu netiki į komunistų partiją ir jos diktatorius Staliną ir Leniną. Tas pats vyksta ir Šiaurės Korėjoje šiandien. Ir Letas Palmaitis- Marginalas vietoje to, kad… Skaityti daugiau »
Dabar grįžkime prie Alvydo Jokubausko klausimo: „ar religija yra ideologija?” Na, šitas keistas filosofas, savaime aišku, tapatina religiją su krikščionybe. Jam kitų religijų neegzistuoja. Tai yra pati didžiausia, kaip aš manau, krikščionybės problema, kurios šią religiją išpažįstantys negali įveikti jau daugiau kaip tūkstantį metų. Klausimas: ar įveiks? Manau, kad ne. Kita problema, kurią negali įveikti ši religija, tai lytinių nukrypimų problema. Štai paskutiniai faktai:”Anksčiau šiais metais popiežius Pranciškus pirmą kartą prisipažino, jog Katalikų Bažnyčia susiduria su rimta problema – vienuoles seksualiai išnaudojančiais kunigais ir net vyskupais. Kalbant apie šiuos du atvejus, nėra duomenų dėl seksualinės prievartos. Vasario mėnesį skrisdamas lėktuvu iš Jungtinių Arabų Emyratų atgal į Vatikaną, popiežius atskleidė reporteriams, kad kai kurios vienuolės buvo paverstos sekso vergėmis, ir pripažino,… Skaityti daugiau »
Kataliku Baznycia,kaip visuotinis krikscionybes centras ir Liuciferio priesas nr1 yra vienintelis kliuvinys sukurti”New world Order”.Stai kodel 20 a,(o ir visais amziais) vakaru salyse buvo slaptu tarnybu ir organizaciju prasiskverbta i baznycia is vidaus, pastatant savus kadrus,daznai sutrikusios lytines orientacijos-pradedant nuo maziausio ir pamazu kylant iki auksciausio rango stengiantis sugriauti kiek tai imanoma baznycia is vidaus su tikslu pakeisti nusistovejusias moralines nuostatas
https://youtu.be/AOAGnZvuzsA
„…Suteršiau juos jų pačių dovanomis – visų jų pirmagimių aukojimu, idant taip juos sukrėsčiau, kad žinotų, jog aš esu VIEŠPATS/JAHVĖ“ (Ez 20, 25–26)? ” Nes VIEŠPATS/JAHVĖ tavo Dievas yra sudeginanti ugnis…” P.Įstat. knyga 4:24, Ir JAHVĖ kalbėjo iš ugnies …” 4:15 P.Įstat. knyga. Biblijinis dievas žmogžudys, melagis ir melo tėvas sakė Jėzus Kristus, pasiųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis pagal Bibliją.
Paskui, kalbėdamasis su juo, įžengė vidun ir, atradęs daug susirinkusių žmonių, prabilo: „Jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar svečiuotis pas svetimtautį. Bet Dievas man apreiškė, jog negalima jokio žmogaus laikyti prastu ar nešvariu.//Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena.//Petrui tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir šlovinant Dievą// Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad mėginčiau trukdyti Dievui?!“ Tai išgirdę, jie nusiramino ir ėmė šlovinti Dievą,… Skaityti daugiau »
Hm, sakau nuomonę, kad asmuo apsėstas, nes visą laika kaltina D-vą, dergia Bibliją nieko nesusigaudydamas, o čia pat ant spyruoklės iššoka lūkuriavęs nekaltintojas, iš tos pačios Biblijos traukiantis šėtoną, kad pavadintų mane fašistu. Turėdamas metelių, kiši sovietinę fašisto reikšmę „blogiausias” be jokio turinio, nes jiems ne vien fašistas Musolinis ar nacis Hitleris, bet kadais ir Tito su visa „klika” buvo fašistai, ir kiekvienas, kuris nepatiko. Tiesą sakiau: pavojinga veltis į diskusijas su apsėstuoju, tuoj dar dešimt prisišauksi. Na o kaip Pačiam atrodo nefašistas komentatorius, kuris pamatęs paviešintą žudynių Lietuvoje organizatorių Jägerį, paskelbė žydų genocidą žydaujos melu? Juk buvo Pačiam proga parodyti, kaip čia Palmaitis Marginalas pažeidžia Konstituciją skleisdamas neapykantą žodžio laisvei. Dabar nebeatsirevanšuosi, šaukštai popiet, komentarai nuplaukia, nebeskaitomi.
Ir šiaip, Raigerdėli, įtariu (dovanok, aš irgi metuose, visko patyręs), kad sovietmečiu buvai toks pat demagogas, dirbęs ateistinėje propagandoje, gal ir visokiose „pravdose” rašinėjęs, ar ne?