Alvydas Jokubaitis: grėsmė demokratijai – ne Lenkija, o ES požiūris

Lenkijoje vyksta teismų reforma, kurią Europos Sąjunga vadina krypimu nuo demokratinių normų. Kaip jau skelbėme, po kelių perspėjimų atšaukti priimtus įstatymus dėl Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo tvarkos, Europos Parlamentas nubalsavo, kad Europos Komisija parengtų sankcijų paketą. Vokietijos ir Prancūzijos supratimu, atėjo laikas suspenduoti Lenkijos teisę balsuoti. Ir Lietuvoje jau imama svarstyti, kaip reikėtų elgtis, jei tektų balsuoti dėl sankcijų Lenkijai – strateginei partnerei NATO. Ar tikrai Lietuva greičiausiai tiesiog susilaikytų? Negi išties toks sprendimas būtų tinkamiausias? Ypač dabar, kai Lietuva neparėmė JAV pozicijos dėl Jeruzalės Jungtinėse Tautose.

Jūsų dėmesiui siūlome Vilijos Andrulevičiūtės (LRT.lt) pakalbinto politikos filosofo Alvydo Jokubaičio atsakymą.

Pavojinga ne Lenkijos, o ES pozicija

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius A. Jokubaitis sako besitikintis, kad jei tektų balsuoti dėl sankcijų Lenkijai, Lietuva bent jau susilaikytų, mat turi labai vienpusišką supratimą apie savo kaimynę.

„Duok, Dieve, kad bent susilaikytų. Lietuvoje išvis reikėtų pasakyti, kad reikia baigti šią sankcijų politiką. ES sudaryta ne tam, kad ieškotume progų vienas kitam pritaikyti sankcijas. Tokiu atveju niekada neturėsime alternatyvų, šioje sąjungoje niekada nebus galima ieškoti ko nors naujo, viskas bus pasmerkta stagnacijai. Tai, ką daro Lenkija, yra iššūkis tam tikrai demokratijos sampratai, tačiau tai nėra iššūkis demokratijai.

Yra daugybė dalykų, kurie mus visuomet skiria nuo Vakarų Europos. Tai – istorija, visai kita patirtis. Mintis, kad Lenkijoje kyla grėsmė demokratijai, yra visiškas nesusipratimas. Man atrodo, kad didesnė grėsmė yra tai, kaip ES institucijos traktuoja Lenkiją. Dabartinė Lenkijos valdžia turi Lenkijos žmonių palaikymą, pritarimą, ir jie nedaro nieko, kas būtų nukreipta prieš demokratiją, tačiau iš Briuselio ateinantis sumanymas įsiterpti į vidinius valstybės ginčus, politiką, veikia prieš pačią ES. Tai primena, ką esame patyrę Sovietų Sąjungos laikais, kai „Didysis brolis“ nutaria pamokyti, kad kitiems nesinorėtų elgtis taip, kaip anie elgiasi. Tai net blogiau apibūdina ES nei pačią Lenkiją“, – tvirtina A. Jokubaitis.

Jis, kaip ir parlamentaras L. Kasčiūnas, sako netikintis, kad prieš Lenkiją bus imtasi sankcijų – to padaryti neleis vengrai ir, greičiausiai, kitos Vidurio Europos valstybės.

„Tačiau manau, kad lenkai šioje situacijoje labai gerai mato Lietuvos poziciją, kuri man yra tiesiog nesuprantama. Aš suprantu, kad ši šalis yra stipriai pasidalijusi viduje, bet matyti tik vieną šio pasidalijimo pusę yra neleistina. Lietuvos žiniasklaida nė vienu momentu nepateikė viso Lenkijos įvykių vaizdo, šalies padėtis yra vaizduojama vienpusiškai. Bet kuris besidomintis situacija ir skaitantis Lenkijos žiniasklaidą žmogus galėtų tai paliudyti. Nereikia palaikyti vienos pozicijos, tačiau reikia norėti matyti ir parodyti abi.

ES reikės laiko suprasti Lenkijos poziciją, bet tai, kad mes, lietuviai, būdami bendroje erdvėje, siejami istorinės patirties, neturime Lenkijos pozicijos supratimo ir netgi noro įsigilinti į ją, rodo ne Lenkijos visuomenės nesveikatą, o Lietuvos visuomenės patologijas. Kas geriau – Lenkijos įtampos ar lietuviška pelkė? Tos įtampos duos kažką naujo, o ar iš Lietuvos pelkės išaugs kas nors naujo, turiu abejonių. Ten polemizuoja dvi pusės, tuo metu Lietuva net neįsivaizduoja tokios aštrios polemikos. Tokia yra politinė kova, lenkai šiuo metu turi politiką, o mes turime viešąjį administravimą“, – kalba A. Jokubaitis.

Politikos filosofo manymu, anksčiau ar vėliau į ieškojimus panašia kryptimi, kokia tai daro lenkai, leisis ir lietuviai. „Kai yra ieškojimai, nereikia manyti, kad viskas turi būti taip, kaip galvoja Briuselis. Lenkija, panašiai kaip ir kitos Vidurio Europos šalys, kovoja už savo suverenumą. Jos nenori išeiti iš ES, bet nori būti kitaip traktuojamos ES. Jei Lietuva nenori būti kitaip traktuojama ES, tai yra jos problema.

Su Lenkija gyvename kaip du kaimynai, butas prie buto, bet esame susidarę visiškai neteisingą kaimyno padėties vaizdą. Lietuva kaimynystę aukoja, mano galva, kitiems nesuprantamiems interesams, dėl kurių vėliau patys kentėsime“, – svarsto LRT.lt pašnekovas.

Ką mano Lietuvos pasirinkimus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis ir politologas, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas, skaitykite LRT.lt portale ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top