Kodėl ši diena yra istorinė?
Visų pirma, nors ir Ukraina, ir Vakarų pasaulis nepripažino Krymo okupacijos ir aneksijos, psichologiškai ne vienas Vakaruose ir Ukrainoje laikė Krymą tarsi tarpine teritorija, kuri juridiškai priklauso Ukrainai, bet kuri arti to, kad galėtų būti laikoma Rusijos teritorija. Ir labai svarbi Putinui. Todėl galvota, kad atgauti Ukrainai Krymą bent kol Putinas valdžioje beveik nerealu. Vakarų nenoras teikti Ukrainai toliašaudės ginkluotės rėmėsi ne tiek baime, kad Ukraina apšaudys Voronežą ar Kurską, o būtent Krymą.
Antra, Krymą ,,putinistai” laikė savo istoriniu iškovojimu, tarsi deimantu putinizmo imperinės ideologijos koncepcijoje. Jie arogantiškai nutraukdavo bet kokias kalbas apie Krymo grąžinimą Ukrainai, aiškindami, kad tai Rusijos teritorija ir jokių kalbų apie teritorijos sugrąžinimą Ukrainai būti negali. Kad būtų Vakarams dar labiau įtikinama pagrasindavo branduolinio ginklo panaudojimo koncepcija, aiškindami, kad tokį ginklą turi teisę panaudoti, jei kas kėsinasi į teritoriją, kuri yra dalis Rusijos teritorijos. O tada ir Vakaruose atsirado nemaža galvojančių, kad nors Krymo aneksijos ir nepripažįsta, karine jėga Krymo geriau Ukrainai neliesti ir nebandyti atsiimti.
Trečia, įtikėję tokia Krymo labai patogia situacija, kai gali užpulti kitos šalies teritoriją, ją okupuoti, o vėliau aneksuoti, putinistai ir užėmę naujas Ukrainos teritorijas pietuose, norėjo elgtis taip pat. Jie nebenorėjo kurti kokios nors Chersono ar Azovo liaudies respublikos, o kaip galima skubiau paskelbti tuos fiktyvius referendumus ir tada jau tų teritorijų statusas būtų saugus, kaip Krymo.
Spėju, kad ir kai kuriose Vakarų šalyse netrūko asmenų, kurie galvojo: kam duoti Ukrainai tą toliašaudę ginkluotę, tegu geriau tiesiog alina Rusijos kariuomenę, o po referendumų rudenį bus galima pasakyti: nieko nepadarysite, derėkitės su Putinu, nes į Rusiją integruotų teritorijų neatsiimsite. Jos jau yra, kaip Krymas. Neliečiamos. Mes nepripažinsime nei Krymo, nei Pietų Ukrainos teritorijų okupacijos ir aneksijos, bet jos dabar, kaip Krymas. Nelieskite jų. Rūpinkitės išlaikyti Mykolajevą ir Odesą, kad turėtumėte bent išėjimą į Juodąją jūrą.
Ketvirta, nepaisant visų kalbų Vakaruose apie Krymo okupaciją ir aneksiją, eiliniai Rusijos gyventojai taip pat tikėjo, kad Krymo klausimas yra išspręstas, už tai buvo dėkingi Putinui ir laikė, kad Kryme yra visiškai saugu.
Eilės automobilių ketvirtoje nuotraukoje yra išvykstant dabar iš Kerčės link Krymo tilto. Garsūs komentarai video siužetuose, kad laikas dingti iš to Krymo perskries Rusijos informacinę erdvę. Caras Putinas yra nuogas. Krymas dar neaišku ar bus Rusijos. Kryme yra nesaugu. Karas pirmą kartą, matyt, atėjo į kiekvieno Rusijos gyventojo gyvenimą. Ne spec operacija, kur galima pasiųsti žūti buriatus, kai Maskvoje ar Sočyje visiška ramybė. Tai karas. Ir net Kryme yra nebesaugu. Dabar tai pajus visa Rusija.
Penkta, taigi net ir katinas Vašingtone suprato, kad Krymas yra teritorija, kurią Ukraina turi teisę atsiimti. Apribojimai duodamai toliašaudei ginkluotei neturi liesti Krymo. Tai suprato ir Berlyne, ir Paryžiuje, ir Ankaroje, ir Maskvoje.
Savaime aišku dabar, kad kitas taikinys jau ne hipotetiškai, o realiai gali būti ir Krymo tiltas, ir vandens tiekimas Krymui iš Novokachovkos, ir Juodosios jūros laivynas Sevastopolyje, ir Putino koridorius tarp Donbaso bei Krymo, užgrobti Ukrainos uostai.
Visiems aišku, kad Ukraina jau turi toliašaudžius ginklus ir tai, kas Putinui buvo svarbu šiame kare gali būti paversta niekais. Klausimas dabar tik, koks bus Rusijos atsakas.
Ši naktis prie Juodosios jūros ir bendrai Ukrainoje gali būti labai nerami. Arba rytojaus diena. Putinas, aišku, įsiutęs. To net nereikia matyti. Bet, kad šiandien buvo žengtas didelis žingsnis psichologiškai ir karine prasme, keičiant tiek Vakarų, tiek ir Rusijos žmonių bei elito požiūrį į Putino užgrobtas teritorijas Ukrainoje, tai yra faktas.