Alytus, gimtasis Romo Kalantos miestas, kur prabėgo pirmasis jo dešimtmetis, ir vėl kviečia į tradicija tampančias kalantines. Čia gegužės 14 dieną 17.30 val. šalia Vinco Krėvės g. 6 namo, kaip organizatoriai rašo, „kukliai“, bus paminėtos Romo Kalantos žūties 46-osios metines.
Apie Romą Kalantą vis dar žinome nedaug. Keletą faktų: gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, vėliau su tėvais persikėlė į Kauną (Vilijampolę), mokėsi 18-oje vidurinėje mokykloje, o 1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode, priešais Muzikinį teatrą, ryžosi tarti NE negyvenimui – apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, suliepsnojo gyvuoju fakelu.
Užrašų knygelėje išliko nesunaikintas toks priešmirtinis devyniolikmečio įrašas: „Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save… čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė“ uždraudė“.
Sovietų propaganda nebuvo išradinga – tiesiog paskelbė: Romas turėjęs psichikos sutrikimų, o nelaiminga meilė viską tik užaštrinusi. Tačiau dėl viso pikto gegužės 18 dieną rengtas laidotuves KGB privertė dviem valandomis paankstinti – kad visi norintys ateiti atsisveikinti, palydėti, nespėtų susirinkti… Bet jie susirinko, o susirinkę nesiskirstė – patraukė į spontaniškas demonstracijas. Pasigirdo ir šūkiai – geriausias įrodymas, kad gyvuoju fakelu suliepsnojusio Romo Kalantos paskleista žinia buvo ir išgirsta, ir teisingai suprasta.
Milicijos teigimu, per dvi dienas į gatves išėjo daugiau nei 3 tūkst. – daugiausia jaunų: džinsuotų, plačiakelnių, ilgaplaukių. Jiems malšinti buvo sutelktos keliskart didesnės, kai kurių šaltinių duomenimis, per 7 tūkst. KGB agentų, draugovininkų, milicininkų, kareivių pajėgos…
Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, nukerpami plikai, tardomi, mušami, atimami jų dokumentai, aktyvesnieji – uždaromi į areštines. Kai kurie buvo išvežti už miesto ir paleisti už kelių dešimčių kilometrų. Tai pasipiktinimą tik užaštrino ir kilo nauja protestų banga: demonstracijos, smurtas ir areštai truko dvi dienas.
Neramumai nuslopinti tik gegužės 19 dieną. Buvo suimti 402 asmenys, 33 iš suimtųjų patraukti administracinėn atsakomybėn, šešių laukė baudžiamosios bylos ir kalėjimas. Pagrindiniai eitynių organizatoriai nuteisiami ne kaip politinių riaušių rengėjai, bet kaip chuliganai ir „asocialūs elementai“ – taip buvo dangstoma „kova su hipiais“.
Gyvuoj fakelu suliepsnojusio Romo Kalantos Kauno centre 1972-ųjų gegužę, pasiųstą žinią daugelis dėjosi širdin, ji pasiekė ir laisvąjį pasaulį – Lietuva buvo prisiminta ir pasaulinės žiniasklaidos.
Daugiau apie Romo Kalantos atminimo puoselėjimą Alytuje skaitykite ČIA ir ČIA.
