Džonas Moldinas (John Mauldin)
„Deimantai yra amžini”, teigia juvelyrikos pramonės atstovai. Galbūt tai šiek tiek perdėta, tačiau deimantai tikrai pergyvens jus ir tuos, kuriems juos padovanosite.
Skolos nėra amžinos, bet tikrai gali taip atrodyti. Šis jausmas – tai ženklas, kad skolos yra per didelės. Išmintingai naudojama skola padeda sukurti pajamas generuojantį turtą, kuris atsiperka pats. Mokėjimai yra įveikiami, nes gaunate dar kažką vertingo.
Vis dėlto nacionaliniu lygmeniu mes neinvestuojame į ateitį. Mes naudojame skolas, kad finansuotume įprastas vyriausybės paslaugas, ilgalaikes išmokas, tokias kaip socialinė apsauga ir su tuo susijusias palūkanas, kurios yra didžiausios kelių dešimtmečių bėgyje.
Kiekvienas, kuriam kada nors teko turėti skolų, gali paliudyti, kaip tai paralyžiuoja. Jūs tampate itin atsargūs, nenorite rizikuoti, nes net maža klaida gali būti katastrofiška. Tas pats gali nutikti (ir jau nutiko) ištisoms šalims, kai vyriausybė skolų turi iki kaklo. Valstybės įsipareigojimų nevykdymas – arba jo baimė – lemia griežtą taupymą visiems.
Jungtinės Valstijos iki šiol išvengė tokio likimo, nes turime unikalių pranašumų: didžiausia ekonomika, pasaulinė rezervinė valiuta, karinė galia. Tačiau net ir turėdami šiuos pranašumus susiduriame su ribotomis galimybėmis. Niekas neketina atimti galimybę naudotis JAV iždu, tačiau tam tikru momentu noras skolinti daugiau grynųjų pinigų sumažės.
Dar gerokai prieš tai skola taip nuslopins ekonominę veiklą, kas privers rinkėjus ir politikus imtis pokyčių, kurių daryti jie nenorėjo. Šiandien apžvelgsime naujausius federalinio biudžeto duomenis ir pažiūrėsime, kiek laiko turime.
Privaloma beprotybė
Prieš dvi savaites straipsnyje „Prielaidos turi pasekmių” kalbėjau apie Kongreso biudžeto valdybos skolos prognozes. Nuo to laiko Kongreso biudžeto valdyba (KBV) paskelbė naujus duomenis, todėl pažvelkime į juos dar kartą.
Čia pateikiamas atnaujintas biudžeto grafinis vaizdas, kuriuo retkarčiais dalinuosi nuo 2016 m.. Jame naudojami KVB 10 metų išlaidų ir pajamų prognozių duomenys.
Kaip pažymėta ankstesniame laiške, KBV, prognozuodama šiuos skaičius, daro daug prielaidų. Pirma, jie nesistengia prognozuoti recesijų fiskalinio poveikio, todėl tiesės apie 2008 ir 2020 m. yra laužytos. KBV taip pat turi daryti prielaidą, kad dabartiniai įstatymai ir mokesčių politika kitą dešimtmetį nesikeis, o taip tikrai nebus.
Nauji duomenys rodo keletą subtilių, bet svarbių skirtumų. Pridėjus 2033 metus, pirmą kartą matyti, kad privalomosios išlaidos ir gynyba sunaudos visas mokestines pajamas. Taip pat matyti, kaip šios privalomosios išlaidos skatina kitus pokyčius. Kitos trys išlaidų kategorijos (gynybos, su gynyba nesusijusios diskrecinės išlaidos ir grynosios palūkanos) rodo tik nedidelį prognozuojamą augimą, išskyrus grynąsias palūkanas. (Sakau „nedidelį” ironiškai, nes tai vis tiek didžiulės pinigų sumos.) Didžiąją išlaidų augimo dalį sudarys privalomosios išlaidos, o didžiąją jų dalį lems socialinė apsauga ir Medicare, nes likusioji Kūdikių bumo kartos (gimusių 1946-1964 m.) dalis sulauks pensinio amžiaus.
Vos pažvelgę į diagramą, galite pamatyti patrauklų sprendimą. Jei pavyktų sugrąžinti išlaidas į 2019 m. lygį ir išlaikyti dabartinį pajamų iš mokesčių lygį, biudžetas būtų subalansuotas, ir turėtume perteklių, kad galėtume pradėti grąžinti skolą. Tačiau tam reikėtų mažinti išmokas ne tik būsimiems, bet ir dabartiniams pensininkams. Nėra politinės valios mažinti išmokas. Franklinas Ruzveltas, kai jam buvo pasiūlyta galimybė atlikti turto patikrinimą (Turto patikrinimas – tai nustatymas, ar asmuo ar šeima turi teisę gauti valstybės pagalbą ar gerovę, remiantis tuo, ar asmuo ar šeima turi lėšų apsieiti be šios pagalbos. )socialinio draudimo sistemoje, kategoriškai atsisakė tai daryti. Jis norėjo, kad visi jaustųsi „dalyvaujantys žaidime”.
Iš tikrųjų kiekvienas iš šių metinių deficitų (t. y. sumos, viršijančios mokestinių pajamų eilutę) didina mūsų ir taip milžinišką skolos naštą. Štai naujausia KBV suvestinė lentelė.
Ne taip seniai sielvartavau dėl minties, kad iki 2030 m. turėsime 30 trilijonų JAV dolerių skolą. Dabar oficialiai prognozuojama, kad tai įvyks 2026 m., po penkerių metų skola pasieks 40 trilijonų JAV dolerių, o 2030-ųjų viduryje priartės prie 50 trilijonų JAV dolerių. Skola padvigubėja maždaug kas 10 metų.
Stebėdamas šių 10 metų prognozių raidą, supratau, kad jos neatitinka tikrovės. KBV 2016 m. sausio mėnesio ataskaitoje, kuria naudojomės sudarydami pirmąją aukščiau pateiktos diagramos versiją, buvo nurodyta, kad skola po 10 metų (t. y. 2026 metų pabaigoje) pasieks 23,8 trilijono JAV dolerių. Dabar yra tik 2023 m., o KBV prognozuoja, kad 2026 m. skola sieks 30,9 trilijono JAV dolerių. Jų 10 metų prognozė skolą nuvertino 30 %.
Tai nėra kaltinimas KBV. Ji nežino ateities ir tikrai nežinojo, kad ateis COVID. Ją saisto iš esmės neaiškios prielaidos. Reikalas tas, kad šie skaičiai, kad ir kokie blogi jie būtų, tikriausiai neatrodo tokie blogi, kokie bus tikrovėje.
Kitą dešimtmetį neišgyvensime be kokios nors kitos fiskalinės katastrofos – recesijos, karo, pandemijos ar dar ko nors kito. Ir kad ir kas tai būtų, tai tik dar labiau pagilins ir taip baisias problemas.
Šaltinis: Mauldin Economics