Einantis Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas Andrejus Deščica apie Rusijos ketinimus sužlugdyti numatytas balandžio 17 dienos konsultacijas Ženevoje.
Ina Kuznecova, Aleksandra Vagner | 2014 m. balandžio 15 d.
Ukrainos situacijai aptarti balandžio 17 dieną Ženevoje numatytas keturšalis pasitarimas, kuriame dalyvaus JAV ir Europos Sąjunga. Dėl šio susitikimo Rusija anksčiau yra iškėlusi kelias sąlygas: neturi būti imtasi jėgos prieš rytų Ukrainoje administracinius pastatus užėmusius žmones, būtinas tiek šalies rytų, tiek vakarų atstovavimas. Apie tai, ką Ukraina planuoja Ženevoje aptarti su Rusija, Laisvės radijo Ukrainos tarnybai papasakojo einantis Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas Andrejus
Deščica.
Neseniai esate pareiškęs galįs pateikti įrodymų, kad rytų Ukrainos įvykiuose dalyvauja Rusija. Apie kokius įrodymus kalbama?
Šią informaciją mes tuojau pat perdavėme mūsų nuolatiniam atstovui Jungtinėse Tautose Jurijui Sergejevui. Pirmiausia – tai ginklai, kuriuos naudoja žmonės, grobiantys administracinius pastatus rytinėse Ukrainos srityse. Tai automatai, kuriais šiuo metu apginkluota rusų armija, ir tai ne tie automatai, buvę pagrobti UST (Ukrainos saugumo tarnyba – Tiesos.lt) ir kitų rytuose esančių ukrainiečių teisėsaugos tarnybų užpuolimo metu. Antra, tai uniforma – rusų kariškiai tokią vilkėjo ir Kryme. Trečia – duomenys apie naudojamus ryšio kanalus. Jei palygintume rytų Ukrainoje ir Kryme mūsų padarytas fotonuotraukas ir video medžiagą, gautume beveik identišką vaizdą.
Ar galite patvirtinti informaciją apie tai, kad įvykiai šalies rytuose finansuojami pabėgusio į Rusiją Viktoro Janukovyčiaus šeimos narių ir jo artimos aplinkos lėšomis?
Šiuos klausimus verčiau užduoti mūsų teisėsaugos organams ir Ukrainos saugumo tarnybai. Tačiau mano turimi duomenys leidžia tvirtinti, kad vadinamosios „šeimos“ nariai susiję su keliomis įvykdytomis akcijomis šalies rytuose. Apie tai smulkiau galėtų papasakoti mūsų teisėsaugos organai.
Šiuo metu jūs rengiatės keturšalėms konsultacijoms, turėsiančioms įvykti balandžio 17 dieną Ženevoje. Jūsų Rusijos kolega Sergejus Lavrovas sakė, kad jeigu bus pradėta jėga priešintis protestuojantiems rytuose ir jei bus panaudoti ginklai, šis susitikimas neįvyks. Tuo tarpu įvykiai klostosi taip, jog kaip tik šitaip viskas ir vyksta.
Mano manymu, šis ultimatumas absoliučiai nepagrįstas. Mes sugaišome gana daug laiko siekdami užgrobtų pastatų problemą spręsti taikiai. Bet panašu, kad Rusijos scenarijus – sužlugdyti derybas ir susitikimą Ženevoje. Nes Rusija neturi ką pasakyti. Nes jai tektų pripažinti savąją – agresoriaus – politiką. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijoje, kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, tokie įvykiai sulauktų tokios pat reakcijos, kokios ėmėsi ukrainiečių vyriausybė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba. Be antiteroristinės operacijos, kitokiais būdais, išlaisvinti užimtų pastatų neįmanoma.
Ir vis dėlto ko jūs tikitės iš susitikimo Ženevoje? Ar jums tik svarbu, kad toks susitikimas apskritai įvyktų?
Ne, tikiuosi, kad pradėsime aptarimą. Todėl, kad mums yra ką pasakyti. Mes turime savų reikalavimų ir norime juos pateikti Rusijos pusei. Pirmiausia, kalbu apie įtampos Ukrainoje sumažinimą, taip pat ir Kryme bei pasienyje, kalbu apie reikalavimą atitraukti kariuomenę nuo mūsų sienų. Be to, mes norime kalbėti apie prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą, besiremiantį Pasaulio prekybos organizacijos rinkos taisyklėmis, o ne šantažo ir politikavimo taisyklėmis.
Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas balandžio 15 dieną Kinijos Liaudies respublikoje susitiko su savo kolega Vanu I. Ar šį susitikimą vertintumėte kaip Rusijos bandymą perkalbėti Kiniją?
Manau, kad tai vienas pono Lavrovo vizito tikslų. Kaip greičiausiai pamenate, Krymo klausimu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Kinija laikėsi neutralios pozicijos. Todėl manau, kad yra bandoma įtikinti Kiniją palaikyti Rusijos pusę. Tačiau tokio spaudimo ir šantažo atžvilgiu KLR elgiasi labai atsargiai.
Jei jau užsiminėme apie Krymą, kaip, jūsų manymu, reiktų spręsti krymiečių problemas? Balandžio 18 dieną baigiasi terminas, kai Krymo gyventojai turės pranešti, ar jie apsisprendė imti rusišką pasą.
Aš buvau susitikęs su deputatu Mustafa Džemilevu ir su krymo-totorių tautos Medžliso vadovu Rafatu Čubarovu, aptarėme jų problemas. Čia turiu pabrėžti, kad Užsienio reikalų ministerijai nederėtų spręsti tokių problemų, nes Krymas yra Ukrainos dalis. Pas mus tokiais klausimais rūpinasi atitinkamos Ukrainos ministerijos ir žinybos. Esu įsitikinęs, kad vyriausybė šiuo metu užsiima ir toliau užsiims šiomis problemomis. Nesinorėtų, kad visuomenėje įsitvirtintų nuomonė, jog Krymo reikalais rūpinasi URM, nes tokiu atveju susidarytų įspūdis, lyg kalbėtume apie užsienį. Krymą mes laikome neatskiriama Ukrainos dalimi.
Deputatas Mustafa Džemilevas Ukrainos Aukščiausioje Radoje
Rusijos įvykdyta Krymo aneksija atnaujino diskusijas dėl Ukrainos ir NATO bendradarbiavimo. Tuo tarpu Rusija atkakliai reikalauja, kad Ukrainos statusas nebūtų susijęs su kariniais blokais. Ką šiuo metu šaliai galėtų duoti bendradarbiavimas su šiuo aljansu?
Tokiam bendradarbiavimui mums būtinas informacinis palaikymas, ukrainiečių visuomenei reikia suteikti visą informaciją apie tai, kas yra NATO ir kokiose srityse Ukraina bendradarbiautų su šia organizacija. Deja, nuo sovietmečio liko gajus įvaizdis, kad NATO – agresyvus karinis blokas, nusitaikęs užpulti gal Ukrainą, gal Rusiją, o gal dar kokią kitą šalį. Tačiau NATO – ne tik karinė, bet ir ekonominė sąjunga. Ši organizacija įgyvendina labai daug socialinių projektų, pavyzdžiui, kariškiams, taip pat mokslinio techninio bendradarbiavimo projektų, padeda žiniasklaidos vystymuisi, puoselėja žodžio laisvę. Mano manymu, šiuo metu Ukraina gali visapusiškai pasinaudoti tuo teikiamu potencialu ir galimybėmis, kurias mums leidžia ypatingos partnerystės su NATO programa. Išnaudoję tas galimybes, manau, galėtume kalbėti apie intensyvų bendradarbiavimą, bet kol kas ne apie narystę.
O kaip dėl bendradarbiavimo su Europos Sąjunga? Esate pareiškęs, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos Ukraina gali tikėtis bevizio režimo su ES šalimis.
Iki tos datos – 2015 metų sausio 1 dienos – mes tikimės būti pasirengę tiek, kad galėtume panaikinti vizų režimą. Tačiau derėtis pradėsime tik tuomet, kai šiuo klausimu bus priimti visi būtini sprendimai. Iki ateinančių metų sausio 1 dienos turėtume parengti biometrinių pasų išdavimą. Jau patvirtintas pavyzdys, kuris, padėtas ant mano darbo stalo, nuolat primena apie mano pažadą piliečiams laiku pradėti išduoti tokius pasus. Be to, dar būtina priimti atitinkamus įstatymus ir migracijos taisykles. Tam prireiks parengti kelis įstatymus ir poįstatyminius aktus, kurie dar turės pradėti realiai veikti. Nepriklausomai nuo to, ar su ES derėsimės dėl bevizio režimo ar ne, minėti įstatymai mums reikalingi bet kuriuo atveju.