Veidaknygė
Plyni miško kirtimai saugomose teritorijose (nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, europinės svarbos NATURA 2000 teritorijose) jau pasiekė tokia ribą, kad kelia grėsmę šių teritorijų išlikimui. Saugomos teritorijos įsteigtos tam, kad jose esančių miškų gamtinė būklė ir rekreacinis potencialas tik gėrėtų, bet nedarni miškininkystė metai iš metų tą gamtinę būklę blogino: kraštovaizdis pasikeitė neatpažįstamai, krito vietovių patrauklumas, sumenko biologinė įvairovė.
Daugelyje Europos šalių plynieji miško kirtimai saugomose teritorijose – daugiau išimtis nei taisyklė, keletas valstybių plynuosius kirtimus uždraudė apskritai. Tuo tarpu Lietuvoje net ir tose teritorijose, kur plynieji kirtimai oficialiai draudžiami (nacionaliniuose parkuose), jie ir toliau vykdomi, pavadinant juos atvejiniais kirtimais, kuomet miškas plynai iškertamas per du kartus 5-7 metų laikotarpyje.
Lietuva gavo oficialų pranešimą – įspėjimą iš Europos komisijos „dėl to, kad nėra nustatytos gamtos apsaugos teritorijos ir tinkamai neužtikrinta vietinių buveinių ir rūšių apsaugos“.
Aplinkos ministerija pateikė pasiūlymus dėl plynų kirtimų mažinimo, tačiau jie yra daugiau kosmetiniai, apimantys labai mažą saugomų teritorijų dalį ir, be to, nežinia kada bus įteisinti. Juos įgyvendinus ir toliau matysime plynai iškirstus plotus ne tik nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bet ir kraštovaizdžio bei hidrografiniuose draustiniuose, kurie įkurti gražiausiose Lietuvos vietose, paežerėse. Primename, jog 2016 metais Vyriausybės programoje įrašytas įsipareigojimas mažinti plynų kirtimų plotus visiškai jų atsisakant saugomose teritorijose vėluoja jau dvejus metus. Per tą laiką regioniniuose parkuose plynai iškirsta tūkstančiai hektarų. Todėl miškų apsaugai saugomose teritorijose reikia greitų sprendimų ir dėl vieno jų bus balsuojama LR Seime gruodžio pradžioje.