Paskutinėmis dienomis Rusijos valdžia vykdo neturinčią precedento – pagal mastą ir panaudojamus resursus – specialią operaciją, kuria siekiama šantažuoti Vakarų lyderius, ukrainiečių vadovybę ir Rusijos visuomenę. Šio šantažo tikslas – Rytų Ukrainoje sustabdyti prieš teroristus nukreiptus ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų veiksmus.
Keturis mėnesius trukusios agresijos prieš Ukrainą rezultatas yra tas, jog V.Putinas atsidūrė ant jam pačiam mirtinai pavojingo pasirinkimo slenksčio.
1. Atsisakydamas sutelktomis karinėmis jėgomis palaikyti teroristus – o dabar tokie veiksmai jau reikštų tiesioginį karinį įsiveržimą į Rytų Ukrainą, – Putinas netektų visuotinio Rusijos gyventojų palaikymo ir šalyje galimai išprovokuotų maištą / sukilimą / perversmą, nukreiptą prieš „Novorosijos išdaviką“ ir gresiantį jam valdžios, o gal ir gyvybės praradimu.
2. Reguliarios Rusijos kariuomenės įsiveržimas į Rytų Ukrainą padidintų esamą konfrontaciją su Vakarais ir de facto su visu pasauliu iki lygmens, garantuojančio Rusijos sutriuškinimą ir neišvengiamą pasekmę – Niurnbergą / Hagą / Sevastopolį – kaip atpildą stambiausios Europoje (po 1945 metų) agresijos organizatoriui.
Šios dvi grėsmės iš principo skiriasi tuo, jog antroji – garantuota, tačiau perspektyvoje labiau nutolusi, tuo tarpu pirmoji – ne iki galo apibrėžta, bet ir neatidėliotina.
Atsidūręs tokioje mirtinoje kryžkelėje, spalvingai aprašytoje „Istoriniame prakeiksme – 2“, V.Putinas azartiškai nuėjo minėtame tekste nurodytu trečiuoju keliu ir pradėjo nepaprastai rizikingą, tačiau, jo manymu, šiuo momentu išganingą operaciją.
Psichologinėje ir karinėje priešpriešoje su Petrò Aleksejevičiumi [Porošenka] jis nusprendė kliautis visomis įmanomomis galimybėmis, priversiančiomis, jo nuomone, ukrainiečius nutraukti ATO (antiteroristinę operaciją – Tiesos.lt) Donbase. Todėl dabar veikiama šiais būdais:
– ir toliau į Rytų Ukrainą masiškai tiekiami kariniai resursai teroristams – gyvoji jėga, sunkioji ginkluotė ir šaudmenų atsargos;
– vykdoma precedento neturinti lobistinė veikla, turinti paskatinti Vakarų lyderius didinti spaudimą P.Porošenkai;
– visais įmanomais kanalais skleidžiami gandai apie Rusijos Ginkluotųjų pajėgų „taikos palaikymo operaciją“, prasidėsiančią Rytų Ukrainoje „per artimiausias 48 valandas“.
– ukrainietiškoje politinėje erdvėje įkurta „sąjunga prieš Porošenką“.
Visų šių veiksmų tikslas yra vienas – sustabdyti ATO Donbase, pasauliui pavaizduoti Putiną – „taikdarį“, tuo pačiu išvengti ir naujų Vakarų sankcijų bangos, ir „novorosijinės“ koalicijos pasipiktinimo proveržio Rusijoje.
Jeigu P.Porošenka atsitrauks ir liausis vykdęs antiteroristinę operaciją, Putinas bus išgelbėtas, o vadinamoji „Novorosija“ bus legitimizuota ir įteisinta konstituciškai.
Ir savaime suprantama, jog Urbi et Orbi visa tai bus pateikta, kaip nauja ir reikšminga nacionalinio lyderio pergalė.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas