Žinomas ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento patarėjas, Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrejus Ilarionovas internetinio dienoraščio Livejournal puslapyje komentavo balandžio 17 dieną Ženevoje įvykusio keturšalio susitikimo Ukrainos klausimu rezultatus.
Savo pastebėjimus jis pradėjo tokiais žodžiais: „Ukrainiečiai, jus išdavė. Tiesa, iš pradžių pardavė. O dabar dar ir išdavė.“
Andrejus Ilarionovas | 2014 m. balandžio 18 d.
Paskelbtas balandžio 17 d. susitikimo Ženevoje keturšalio pareiškimo oficialus tekstas. Vaizdas toks: Putinas gavo viską, ko norėjo, Panašu, net ir daugiau.
1. Ukraina de facto sutiko su „išoriniu valdymu“ – klausimai, susiję su išimtine nacionalinės valdžios teise tvarkytis vidaus politikoje, dabar dėl Ukrainos bus sprendžiama išorės jėgų. Tos jėgos yra Vakarai ir Rusija. Kaip būtent Vakarai pademonstravo savo poziciją dėl Ukrainos, galima spręsti iš to, kaip JAV ir Didžioji Britanija pagal Budapešto memorandumą paisė savų įsipareigojimų Ukrainai. Nereikia aiškinti, ir kaip Rusijos režimas vykdo savo įsipareigojimus Ukrainai. Kitaip tariant, minėtu pareiškimu de facto įteisinamas išorinis Ukrainos valdymas.
2. Dokumente nekalbama apie reikalavimą iš Ukrainos teritorijos išvesti Rusijos karius, įskaitant VŽV (Vyriausioji žvalgybos valdyba), FST (Federalinė saugumo tarnyba), SOP (Specialiųjų operacijų pajėgos) specnazą ir kt. Tai yra, jų buvimas Ukrainoje dabar de facto įteisintas.
3. Apie Rusijos agresiją dokumente apskritai nekalbama. Jame nė žodžiu neužsimenama apie Putino režimo karą prieš Ukrainą. vadinasi, dabar yra įteisintas pats rusiškosios agresijos faktas.
4. Dokumente nė vienu žodžiu neužsimenama apie Ukrainos teritorinio vientisumo išsaugojimą. Net dabartiniame Rusijos režimo atstovo pareiškime nekalbama apie tarptautiniu lygiu pripažintų Ukrainos sienų garantijas. Kitaip sakant, jų [sienų] galimas pažeidimas yra teisėtas.
5. Apie Krymą dokumente nėra nė žodžio. Tai reiškia, kad Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas ir aneksija de facto įteisinami tarptautiniu susitarimu, dalyvaujant ukrainiečių valdžiai (nes ukrainiečių valdžia kartu su agresoriumi pareiškimą pasirašė, jau Krymo aneksijai įvykus).
6. Konstitucinis procesas Ukrainoje dabar vyks pagal „inkliuzyvinę formulę – dalyvaujant regionams“, vadinasi, įtvirtinamas teisėtas pagrindas, leidžiantis separatistams likviduoti unitarinį ukrainiečių valstybės pobūdį.
7. Visiems separatistams suteikiama amnestija.
8. Reikalavimai išlaisvinti užgrobtus Rytų Ukrainos pastatus ir įstaigas, taip pat nuginkluoti vadinamąją „savigyną“ nėra esminiai, nes, pirmiausia, pirmieji ir šiaip privalo būti išlaisvinti, o antrieji ir šiaip privalo būti nuginkluoti. Antra, jei jau Ženevos pareiškimu visi separatistai dabar amnestuojami, tai artimiausiu metu jie galės leisti laiką ne kalėjime, o prie derybų stalo, rengdami, taip sakant, naująją Ukrainos Konstituciją.
9. „Inkliuzyvinis, dalyvaujant regionams“ Konstitucijos parengimo procesas numato federacinį Ukrainos pobūdį ir neišvengiamą šalies padalijimą, – tik nebuvo pastebėta, jog tam viešai būtų pritariama tiek visoje šalyje, tiek kuriame nors Ukrainos regione.
10. Federalizacijos proceso pasekmės skaidrios ir visiškai nusakomos – separatistų lyderiai išrenkami į regioninės valdžios organus ir po to (padedant, o gal ir ne padedant rusiškiems commandos) pakartoja savo regionuose gerai žinomą Krymo scenarijų.
11. Federalizacijos proceso rezultatas – net ne Ukrainos Federacijos sukūrimas, apie tai prieš kelias dienas pranešė R.Temirgalijevas (Rusijos ir Krymo politikas – Tiesos.lt), o Novorossija („nuo Charkovo iki Odesos“), kurią šiandien (balandžio 17-ąją – Tiesos.lt) taip įkvėptai apdainavo Putinas.
12. Dokumentas negarantuoja prezidento ir parlamento rinkimų. Šią aplinkybę S.Lavrovas specialiai pabrėžė brifingo metu, o tai reiškia, kad rusų agentai ir toliau sieks sužlugdyti rinkimus, o Rusijos valdžia, kaip ir anksčiau, kalbės, kad Kijevo valdžia yra neteisėta (kaip kad šiandien (balandžio 17-ąją – Tiesos.lt) vėl kalbėjo Putinas).
13. Pagal šį dokumentą, bent kiek rimčiau organizuotos jėgos, gebančios pasipriešinti rusų agresijai (Maidano Savigyna, Automaidanas, Dešinysis sektorius), privalo būti nuginkluotos. Tuomet Ukrainoje apskritai neliks nieko, kas sugebėtų apginti šalį. Visi mes jau matėme, ko yra verti oficialios ukrainiečių armijos, milicijos ir specialiųjų padalinių veiksmai.
14. Jeigu šios naujosios jėgos – būsimų naujosios Ukrainos jėgos struktūrų daigai – nevykdys Ženevos pareiškimo reikalavimų, ant jų bus užsiundyta avakoviškoji milicija, kurioje pilna berkutininkų bei kitų buvusio režimo kadrų ir kurių veikimo būdas buvo įtikinamai pademonstruotas, kai buvo nužudytas Aleksandras Muzyčka ir kai Charkovo milicininkai Poltavos plente sumušė Kijevo savanorius. Yra žinoma, kad mušdami ir tyčiodamiesi mentai kalbėjo: „Tai tau už Maidaną!“ Vakar tokie jų veiksmai dar buvo nelegalūs, gresiantys galimais persekiojimais, o šiandien jie jau tapo visiškai teisėti.
15. Skirtingai nei Ukrainos, kurios įsipareigojimų vykdymą ukrainiečių pusės atstovas dabar patvirtino pasirašydamas susitarimo dokumentą, – ateityje numatant nuolatinį Vakarų spaudimą ir nuolatines Rusijos URM isterikas, – Rusijos pusės įsipareigojimai (įdomu, tarp kitko, kokie būtent? – pareiškimo tekste apie tai nieko nėra) bus vykdomi taip pat, kaip kadaise ji paisė Budapešto memorandumo įsipareigojimų.
16. Tuo momentu, kai Ukrainos prisijungimo prie NATO palaikymas šalyje smarkiai išaugo – pagal kai kurių apklausų duomenis net Pietuose ir Rytuose viršijęs 50 procentų, ukrainiečių valdžia pasirašė dėl šalies, nedalyvausiančios kariniuose blokuose, statuso. Vadinasi, rytiniam kaimynui suteikė, kai tik ji užsigeis, naujų agresijų ir intervencijų garantijas.
17. Ukrainiečiai! Iš jūsų ne tik klastingai ir niekšiškai atėmė Krymą. Dabar viso pasaulio akyse, Vakarams garantuojant ir dabartinei ukrainiečių valdžiai pritariant, „visiškai teisėtai“ iš jūsų atims Novorossiją (deja, tai jau net ne Federacinė Ukraina, ir tam de facto pritarė dabartinė ukrainiečių valdžia), pjaustys šalį, žudys patriotus, likviduos, kad ir tolimą ir silpną, bet šansą tapti kolektyvinio saugumo sistemos dalimi, naikins mažiausias galimybes apsisaugoti nuo godaus ir įžūlaus „brolio“, ir dar – imsis jus „išoriškai valdyti“.
Trumpai tariant, kaip jau ne kartą sakyta šio dienoraščio puslapiuose, tai, kas įvyko, yra Miunchenas 2014.
O jei tiksliau, tai blogiau už Miuncheną. Anuomet buvo tik agresoriaus sutaikymas. Dabar, be sutaikymo, radosi ir nacionalinė išdavystė. 1938-aisiais čekai vis dėlto buvo verčiami ir įtikinėjami. O jūsiškiai patys palūžo. Ir vis kita padarėte jūs patys.
Kaip jau anksčiau jums sakė, stambią Europos šalį banditišku būdu užgrobti galima ir be tankų.
Svarbiausia, kad rastųsi išdavikų valdžioje.
Arba intellectually challenged.
Arba atvirkščiai.
Apskritai, nedidelis skirtumas.
P.S.
Pasakyta, kad Ezavas savo pirmagimystės teisę pardavė už lęšienės srėbalą.
Laukiniai atiduodavo auksą ir brangenybes už stikliukus ir barškučius.
Sukčiai brangenybes atima už supjaustyto popieriaus lakštus.
Po ką tik įvykusio „apsikeitimo“ nematyti, jog Ukraina būtų gavusi srėbalo, stikliukų ar net pjaustyto popieriaus.
Nieko.
P.P.S.
Ką tik pamačiau paskelbtą pareiškimo tekstą.
Deja, viskas, kaip ir sakiau.
Nėra reikalo taisyti pradinius komentarus.
Vertimas iš rusų kalbos – Tiesos.lt redakcijos.