LRT.lt
Keistas džiugesys nuvilnijo socialiniuose tinkluose – esą Putinas aktyviai ėmė kištis į Sirijos reikalus, vadinasi, jam neberūpės Ukraina. Iš pradžių pamaniau, kad taip rašo naivūs piliečiai, svajojantys, kad Putinas pamirštų Ukrainą. Tačiau – ne!
Šie piliečiai – ne visada naivūs, o kai kurie šia „gerąja žinia“ net dangsto tam tikrą įvykių analizę. Ko gero, tam, kad „geroji žinia“ ilgiau skambėtų.
Iš tikrųjų dėlionė – visai kitokia. Tiksliau, istorijos apie suaktyvėjusią karinę prezidento Putino pagalbą prezidentui Basharui al-Assadui reikšmė įgauna visai kitą, priešingą reikšmę! Tačiau pabandykim ant stalo eilės tvarka išsidėlioti dėlionės dalis, kurias reikėtų teisingai sudėti.
1. Tyla fronto linijoje, dėl kurios tiek kartų tarėsi Ukrainos valdžia ir separatistai, įsivyravo rugpjūčio 31 d., nors jos tikėtasi rugsėjo 1 d. Na, taip, rugpjūčio 31 d. šios tylos fone prie parlamento sienų garsiai driokstelėjo granata ir susidarė įspūdis, kad fronto linija iš Donbaso pasitraukė į Gruševskio gatvę Kijeve. Tačiau dabar mums svarbiau būtent tyla Donbase. Kas galėjo įsakyti separatistams ir jų pagalbininkams-viršininkams iš Rusijos nutraukti ugnį? Tik Kremlius. Kitų autoritetų jie nepripažįsta.
2. Panašiu laiku pasigirsta informacija, kad Putinas rengiasi kalbai Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Niujorke. Ir įkandin – žinia, esą Rusijos Federacijos prezidentas būtų nieko prieš susitikti su JAV prezidentu. Lyg ir netyčia arba specialiai! Visą šią informaciją transliavo Rusija, tai paneigdama ją, tai patvirtindama peskovų, lavrovų ir kitų veikėjų bei politikų iš kaimyninės didžiavalstybės lūpomis.
3. Po savaitės, kupinos ginčų ir komentarų apie Putino ketinimus pasirodyti Niujorke, per Bosforą į Viduržemio jūrą su technika ir ginklais aktyviai įplaukė Rusijos karinio laivyno laivai. Ir prezidentas Obama pareiškė susirūpinimą. Po jo „susirūpinimo“ Sergejus Lavrovas ramiai pareiškė, kad Rusija palaikė ir palaikys Sirijos prezidentą bei tieks jam karinę techniką, ginklus, taip pat pasiųs specialistus.
„Rusijos frontas“ Sirijos kare egzistavo jau seniai, tačiau būtent dabar Kremliaus pastangomis ši tema pasaulinėje spaudoje iškelta aukščiau konflikto Donbase, juolab – aukščiau Krymo aneksijos temų. Kodėl? Manau, todėl kad Putinas nori būtent to, kad su juo būtų deramasi dėl Sirijos, o ne dėl Donbaso ar Krymo. Jis nori, kad Obama su juo susitiktų ir pradėtų derybas dėl Sirijos ir Rusijos „pasitraukimo“ iš Sirijos su jos „uraganų“, „romaškių“ amunicija bei artilerija.
Juk akivaizdu, kad Assado pozicijų stiprinimas pratęsia karą, o šis tampa dar kruvinesnis. Karo stiprinimas didina pabėgėlių srautus, kurie per Viduržemio jūrą stengiasi pasiekti Europą. Vis labiau didėjantys pabėgėlių srautai gali dar labiau pagilinti krizę Europos Sąjungoje, kuri susijusi su pabėgėliais, o kartu susilpninti JAV pozicijas Europoje. Kažin, ar Amerika padės Europai spręsti su pabėgėliais susijusias problemas.
Greičiausiai Vladimiras Putinas Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje nekalbės apie Ukrainą, juolab – apie Krymą. Jis kalbės apie Siriją ir „Islamo valstybę“, pabrėždamas, jog ši tema – kur kas svarbesnė už Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Kitaip tariant, Putino tikslas – sustiprinti Rusijos karinio dalyvavimo reikšmę Sirijoje ir padaryti taip, kad Europa ir JAV pamirštų apie Ukrainą bei Krymą.
Tokioje situacijoje informacija apie tai, kad Donecko ir Luhansko liaudies respublikų smogikai kartu su „kolegomis“ iš Rusijos išvyko kariauti į Siriją, skamba itin simboliškai. Tai prilygsta faktui, kad karą Rusija vykdo turėdama vieną tikslą – sugriauti Ukrainą, pasiekiant, kad Vakarai atsisakytų padėti Ukrainos valstybei ir paverstų Ukrainą šalimi invalide su amputuotu Krymu bei Donbasu, kas primintų žmogaus būseną po insulto.
Nemanau, kad Vakarai to nesupranta. Tačiau Vakarai gali manyti, jog Kremliaus pagalba prezidentui Assadui gali nutrūkti po Putino kalbos Niujorke. Taip galėtų atsitikti tik tuo atveju, jei Vakarai nusileistų Kremliui. Juk Putinui svarbu sugrįžti namo kaip nugalėtojui. Nors šiek tiek nugalėjus. To greičiausiai nebus, todėl pradžių pradžiai Rusijos armija Sirijoje pradės puolimą. Beje, tyla Donbase Putino akyse praras savo politinę reikšmę.