Šiandien, rugsėjo 4-ąją, netoli Kauno, Pabartupio kaime, surengtas taikus, o tuo ir nuostabus renginys skirtas Juozo Lukšos Daumanto 100-osioms gimimo ir 70-osioms išdavystės bei žūties metinėms – „Juozui Lukšai partizaniškas ačiū“.
Juozas, gimęs 1921-ųjų rugpjūčio 4-ąją, žuvo 1951-ųjų rugsėjo 4-ąją.
Renginys savo organizuotumu, dinamiškumu, kūrybiškumu, turiningumu, aiškia mintimi, šviesa ir ramumu džiugino širdį. Ir visa tai vidurio Lietuvos laukuose. Tiesiog „ant ražienos“. Greta dainavusių vaikų, kariūnų ir kalbėjusių renginio organizatorių bei svečių, buvo skaitomi Juozo laiškai. Tai ką girdėjau vertė susimąstyti. O tuometinė valdžia ir jos jėgos struktūros, sulaužę partizanėms sąnarius, liepdavo šliaužti į miestelį, kur šių moterų ir vyrų likimas buvo aiškus.
Tokia tad buvo tuometinės tarybinės valdžios meilė Lietuvos žmonėms. Būtų gerai, kad tai būtų tik klaikus prisiminimas. Deja, nūdienos tendencijos labai nerimastingos ir požiūris tų, kurie valdo mūsų Tėvynę, į kiekvieną Lietuvos gyventoją kelia didelį susirūpinimą.
O tuo tarpu keli kadrai iš šviesaus, taikaus ir nekiršinančio renginio. Kur policijos pareigūnams nereikėjo nieko saugoti – užteko vos dviejų ekipažų, ir tai tik svečiams palydėti.
Neskaitau tokių …Bet į pavadinimą atsakyt galiu tik tiek : ta „meilė” būtina gauti finansavimą , postą su visom iš to sekančiom… .Mano pozicija : šitoks pokario žaizdų pastovus aitrinimas kelia tik didžiulį ir taip suskaldytos Lietuvos visuomenės skilimą : juk abi pusės turi didelių pretenzijų viena kitai – tai akivaizdu kiekvienam. Išvada: stop kvailių ieškojimui ,žmonių priešinimui.
Juozui Lukšai partizaniškas ačiū!
Tegul Dievas yra maloningas ir gailestingas savo vargšei sielai.
Ilsėkis ramybėje.
Prisiminkite Juozą maldoje.