Andriau, esate vienas iš tų žmonių, atvirai reiškiantis savąją nuomonę įvairiais visuomenės gyvenimo klausimais. Nebijote užsitraukti kokios nors nemalonės deklaruodamas viešą paramą politikams ? Kokie kriterijai nulemia Jūsų palankumą ?
Niekada nevengiau viešai išsakyti savo politinių simpatijų. Žinau, kad tai nėra populiaru. Tuo labiau, kad neretai mano pozicija gerokai skiriasi nuo „pagrindinės srovės“. Tiesa, kai žvelgiu į savo pasirinkimų trajektoriją, galiu ramia sąžine pasakyti, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio išlieku nuoseklus krikščionis demokratas. Vis ieškau politikų, kurie būtų pasiryžę krikščioniškas vertybes įgyvendinti, o ne tik apie jas daug plepėti. Man imponuoja tie, kurių žodžiai ir darbai sutampa, kurie išvengia „emigracijos į komfortišką galingųjų kokoną“. Šiandien nepakanka pavadinti savo politinę organizaciją „krikščioniška“. Būti krikščionimi demokratu – tai reiškia kovoti už socialinį teisingumą, už bendrąjį gėrį ir laikytis valdžios kaip tarnystės sampratos.
Beje, šiandien savo paramą viešai išsakau kur kas rečiau, nes yra tekę suklysti, taip pat stengiuosi geriau nieko nesakyti, kai matau, jog skirtumai tarp alternatyvų labai nedideli. Per šiuos savivaldos rinkimus galiu ramia sąžine išsakyti du vertinimus. Aš remiu Lietuvos sąrašą Vilniuje, kur pirmuoju numeriu įrašytas Darius Kuolys, taip pat nepartinį sąrašą „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“, kurį į priekį veda Rytis Račkauskas. Kodėl? Nes, mano galva, tai realios alternatyvos, o ne jų regimybė. Taip pat matau, kaip sudėtinga šiems sąrašams kovoti su sisteminėmis partijomis, kurios turi didžiulius finansinius resursus, vykdo kryptingas propagandines kampanijas. Tokioje situacijoje tylėti, neišsakyti paramos tiems, kurie kovoja už teisingumą, laisvą visuomenę, būtų nesąžininga.
Visuomeniniai rinkimų komitetai, tiesioginiai merų rinkimai – naujovė mūsų politinėje padangėje. Ką čia, Jūsų, kaip redaktoriaus, smalsi ir skvarbi akis įžvelgia? Ar galime tikėtis pozityvių pokyčių ?
Šiandien man sunku vertinti, kiek pasiteisins praktika rinkti merą tiesiogiai. Yra tiek pliusų, tiek minusų. Labiausiai mane neramina, kad vežimas statomas prieš arklį. Mano galva, dera pradėti nuo realių galių suteikimo savivaldai, nuo seniūnų tiesioginių rinkimų bei seniūnijų vaidmens auginimo, o tada jau tiesioginiai merų rinkimai užbaigtų sistemos reformą. Deja, šiandien turime ne savivaldą, bet vietvaldą. Net jei sistema deformuota, nereiškia, kad joje sąžiningi, kompetentingi žmonės negali nuveikti ką nors gero.
Kalbant apie pačią rinkimų sistemos pertvarką, visuomeninių rinkimų komitetų įvedimą, mano galva, tai labai pozityvus dalykas. Ypač savivaldos rinkimuose. Tiesa, kiek gaila, kad piliečiai dar per menkai naudojasi atsivėrusiomis galimybėmis. Ar yra pagrindo tikėtis pozityvių permainų bendrai? Esu nuosaikus pesimistas. Panašiau, kad klimpstame į vis gilesnę pelkę, tačiau nėra geresnio laiko pradėti pokyčius nei čia ir dabar.
Interneto dienraštį Bernardinai.lt skaito visoje Lietuvoje. Ir Jūs pats greičiausiai esate susipažinęs ne tik su Vilniuje keliamais kandidatais, jų programomis. Jei būtumėt panevėžietis, už ką balsuotumėt šiuose savivaldos rinkimuose?
Jei būčiau panevėžietis, be abejo, balsuočiau už Ryčio Račkausko sąrašą. Kažkada džiaugiausi dešiniųjų partijų sėkme Panevėžyje, bet paskui TS-LKD Panevėžio skyriuje prasidėjo sveiku protu nesuvokiami procesai. Džiaugiuosi, kad atsirado alternatyva tiems, kurie balsuodavo už TS-LKD, bet nebesupranta, ar tokia partija apskritai Panevėžyje dar yra likusi, ar tik jos iškamša. Tiesą pasakius, pavyzdžiu panevėžiečiams visuomenininkų aktyvumo. Jei būčiau panevėžietis, man apsispręsti būtų net lengviau nei gyvenant Vilniuje. Džiaugiuosi, kad Lietuvos sąrašas iškėlė savo kandidatus, tačiau judėjimas KARTU turi svarbų privalumą – jis nuosekliai ir labai atsakingai ruošėsi rinkimams ne vienerius metus. Noriu tikėti, kad panevėžiečiai tai įvertins.
Kalbino Nomeda Rasevičiūtė