Bernardinai.lt
Kovo 1-ąją tiesioginiuose merų rinkimuose išrinktas vienas trečdalis Lietuvos miestų ir rajonų merų. Antrajame ture, kovo 15-ąją, paaiškės, kas artimiausius ketverius metus galės teigti turintys piliečių pasitikėjimą. Supažindiname su Bernardinai.lt vyr. redaktoriaus Andriaus Navicko įžvalgomis apie šiose grumtynėse dalyvaujančius politikus.
Akmenės rajonas
Antrajame ture susigrums meras Vitalijus Mitrofanovas (Lietuvos socialdemokratų partija) ir savivaldybės administratorius Apolinaras Nicius( Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis).
Kovo 1-ąją iš 19 279 rinkėjų balsuoti atėjo 50,3 proc. visų turinčių teisę rajono piliečių. V. Mitrofanovas surinko 42,32 proc. rinkėjų balsų. A. Nicius – 31,49 proc. balsų.
Antrojo turo favoritas yra dabartinis meras. Tačiau jei aktyviam ir tikrai didžiulį darbą rinkimų kampanijos metu padariusiam A. Nickui pavyktų patraukti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei TS-LKD kandidatus, viskas čia galėtų apsiversti. Primenu, kad per praėjusius rinkimus buvo nugalėję socialdemokratai, o antri buvo liberalcentristai. Liberalų sąjūdis 2011 metais buvo paskutinis. Apolinaras Nicius buvo išrinktas pagal liberalcentristų sąrašą, bet atsisakė mandato ir ėmėsi administratoriaus darbo.
Jei būčiau Akmenės gyventojas, veikiausiai balsuočiau už liberalą. Tiesa, tenka pripažinti, jog antrajame ture grumsis labai patyrę ir gerai vietos žmonių problemas žinantys politikai.
Alytaus rajonas
Antrajame ture susigrums Algirdas Vrubliauskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Aurimas Truncė (Darbo partija).
Balso teisę turi 26984 rajono piliečiai. Pirmajame ture ja pasinaudojo daugiau nei 58 nuošimčiai. Tai tikrai geras rezultatas.
Pirmajame ture laimėjo dabartinis meras Algirdas Vrubliauskas, kuris surinko beveik 39 nuošimčius balsų. Jo oponentas atsiliko beveik 9 procentais. Beje, tai viena iš retų savivaldybių, kur Darbo partija pagerino savo pozicijas, surinko net daugiau balsų nei per praėjusius rinkimus Naujoji sąjunga ir darbiečiai kartu sudėjus. Geresnis nei prieš ketverius metus ir TS-LKD rezultatas. Tad antrojo turo nugalėtojas galės sakyti, kad padarė viską, ką galėjo.
Jei pasitikėtume tik aritmetika, tai antrojo turo favoritu turėtų būti A. Truncė, nes trečiojoje vietoje liko Povilas Jaciunskas su 19 procentų balsų ir vargu ar jie gali atitekti TS-LKD nariui, Tačiau pastaruoju metu DP ir LSDP santykiai taip pat labai įtempti. Prognozuojama, kad artėja DP demaršas – bus pasitraukta į opoziciją.
Nuoširdžiai linkiu Algirdui Vrubliauskui atsilaikyti ir nesugadinti ir taip ne pačios geriausios TS-LKD simpatikų nuotaikos. Tačiau šansus, mano įsitikinimu, kiek geresnius turi jo oponentas.
Anykščių rajonas
Anykščių regioninio parko direkcijos nuotr.
Antrajame ture grumsis du dešiniųjų kandidatai – dabartinis meras, TS-LKD atstovas Sigutis Obelevičius ir jį net kiek netikėtai nežymiai pralenkęs liberalas Kęstutis Tubys. Abu jie surinko beveik ko ketvirtadalį rinkėjų balsų.
Prieš ketverius metus svarbiausiu TS-LKD konkurentas buvo socialdemokratai, o apie liberalų galimą sėkmę niekas net nekalbėjo. Dabar situacija gerokai pasikeitusi ir liberalai gana solidžiai pralenkė TS-LKD. Tai derėtų siekti su pačia Kęstučio Tubio asmenybė. Gimęs tremtinio šeimoje Sibire, dirbęs traktorininku, tarnavęs sovietinėje kariuomenėje desantininku, paskui dirbęs policijoje, o dabar užsiimantis miško verslu. Tikrai spalvingas kandidatas.
S. Obelevičiaus situaciją gerokai apsunkino prieš rinkimus prasidėjusi informacinė kampanija prieš jį, neva jis nuolatinis prostitučių klientas. Į šeimos vertybes gerbiantį elektoratą nusitaikiusiam TS-LKD nariui tai buvo tikras politinis nokdaunas. Nepaisant jo, S. Obelevičiui pavyko patekti į antrąjį turą, tačiau jame laukia itin dramatiška kova.
Žvelgiant tik į skaičius ir įprastas dėliones, K. Tubio galimybės antrajame ture yra geresnės. Tačiau S. Obelevičius yra labai patyręs ir gerą komandą turintis politikas. Linkiu jam sėkmės ir nenuleisti rankų, net jei pesimizmui daugiau pagrindo nei optimizmui.
Biržų rajonas
Antrajame ture milijonierius Valdemaras Valkiūnas, priklausantis labai menkai kam Lietuvoje žinomai Respublikonų partijai, susigrums su Irute Varziene (TS-LKD), kiek netikėtai į trečiąją vietą nustūmusia LŽVS atstovą Viktorą Rinkevičių.
Netikėtai, nes LŽVS sąrašas užėmė tvirtą antrąją vietą, pralenkdamas TS-LKD. Šiuo atveju matome, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga suklydo pasirinkusi ne tą kandidatą. Panašu, kad nemaža dalis šios partijos simpatikų pirmenybę teikė dabartinei rajono merei, mokytojai Irutei Varzienei. Taip pat galima spėti, kad pastaroji gerokai patempė paskui save ir partijos sąrašą.
Svarbiausias klausimas – ar I. Varzienė jau išnaudojo savo rėmėjų potencialą? Pirmajame ture ji gana daug atsiliko nuo V. Valkiūno ir panaikinti šį deficitą antrajame ture bus labai sunku. Tačiau nuoširdžiai linkiu, kad Biržų rajono gyventojai balsuotų žvelgdami į tai, ką kandidatai jau padarė, kiek buvo tvirti, o ne į tai, kuris turtingesnis. Jei būčiau rajono gyventojas, neabejodamas rinkčiausi I. Varzienę.
Elektrėnų rajonas
Elektrėnai. Inetos Bricaitės nuotrauka
Antrajame ture kausis Kęstutis Vaitukaitis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) ir Arvydas Vyšniauskas (Lietuvos socialdemokratų partija).
K. Vaitukaitis šiuo metu vadovauja elektroninės demokratijos kryptimi gana toli nužengusiai miesto tarybai. Visi jos posėdžiai ir jų archyvas yra kiekvienam prieinami internete. Socialdemokratas inžinierius A. Vyšniauskas yra buvęs meras. Tad grumiasi ne tik du technokratai, bet ir du rajono valdymo stiliai.
Jei K. Vaitukaičiui, kuris pirmame ture surinko beveik dvigubai daugiau nei jo konkurentas – per 40 procentų balsų, pavyks sutarti su TS-LKD vietos skyriaus lyderiu, kurį parėmė dešimt nuošimčių rajono gyventojų, tai socialdemokratas politikas šansų neturi.
Labai tikėtina, kad ir toliau šiai savivaldybei vadovaus liberalas.
Joniškio rajonas
Liudas Jonaitis (Lietuvos socialdemokratų partija) ir dabartinis meras Gediminas Čepulis (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) dalyvaus antrajame ture.
Net jei liberalus, kaip žadama, parems TS-LKD, tai gali jų neišgelbėti, nes pastaroji nesurinko nė 5 procentų paramos. Socialdemokrato potencialių politinių rėmėjų sąrašas kiek platesnis, tad ir galimybės rinkimuose geresnės.
Nepaisant to, linkiu G. Čepuliui sėkmės. Misija labai sudėtinga, bet įmanoma.
Jurbarko rajonas
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Antrajame ture – Ričardas Juška (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) ir Skirmantas Mockevičius. Pastarojo sėkmė, bent jau žvelgiant iš Vilniaus, stulbinanti. Teisininko išsilavinimą turintis mokesčių inspekcijos darbuotojas, smuikininkas, saviveiklos entuziastas niekada nepriklausė jokiai partija, bet jo iššūkis partijoms – labai rimtas signalas. Po pirmojo turo liberalas prieš nepartinį kandidatą pirmauja pora procentų.
Ar Jurbarko politinės partijos nuspręs susivienyti ir parems liberalą? Taip gali nutikti dėl to, kad jau dabar akivaizdu, jog už S. Mockevičių balsavo ir tie, kurie seniau ištikimai rėmė partinius kandidatus. Partijų skyriams stiprus konkurentas, galintis ateityje suburti įtakingą politinę jėgą rajone, tikrai nereikalingas. Kita vertus, egzistuoja ir partijų tarpusavio rietenos, be to partijų skyrių vadovų nuomonė nebūtinai yra svarbi tų partijų simpatikams. Visa tai lenkia teigti, kad antrojo turo favoritas yra nepartinis Skirmantas Mockevičius.
Jei gyvenčiau Jurbarko rajone, balsuočiau už šį politinį „išsišokėlį“ ir linkiu jam visokeriopos sėkmės.
Kaišiadorių rajonas
Meras Romualdas Urmilevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis) geriausiai pasirodė pirmajame rinkimų ture. Iki pat paskutinių apylinkių rezultatų sprendėsi, su kuo jis grumsis kitame ture. Socialdemokratas Romualdas Kubiakas ir TS-LKD narys Vytenis Tomkus kaip liūtai grūmėsi dėl antrosios vietos ir tik nedidelė balsų persvara lėmė, kad į antrąjį turą pateko V. Tomkus.
Beje, dera atkreipti dėmesį į tai, kad balsuojant už kandidatų sąrašus, antri po liberalų liko socialdemokratai. TS-LKD sąrašas surinko gerokai mažiau balsų nei V. Tomkus. Beje, populiaresnis už liberalų sąrašą buvo ir R. Urmilevičius. Tai tik rodo, kad abi dešinės partijos sugebėjo sėkmingai parinkti kandidatus, o socialdemokratai akivaizdžiai suklydo.
Ką socialdemokratai parems antrajame ture? Ar meras sugebės atrasti neišnaudoto potencialo, pasinaudos administraciniais resursais? O gal Kaišiadorių rajono žmones įkvėps permainų galimybė ir jie pasirinks jauną ir aktyvų V. Tomkų?
Kovo 15 d. Kaišiadorių rajono žmonės rinksis tarp stabilumo, t.y. dabartinių tendencijų išsaugojimo, ir permainų. Mano galva, rajonui permainų reikia kaip per sausrą lietaus. Tiesa, V. Tomkus nėra patyręs politikas, neturi sudėtingų politinių kovų patirties. Jis tegali nuoširdžiai kreiptis į kraštiečius kviesdamas tapti bendražygiais. Labai norėčiau, kad toks kvietimas būtų išgirstas.
Kalvarijos rajonas
Į antrąjį turą pateko dabartinis meras Valdas Aleknavičius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir Vincas Plikaitis (Partija „Tvarka ir teisingumas“). Abu kandidatai surinko panašų balsų skaičių ir, beje, gerokai pranoko savo partijas.
V. Pilikaitis rimtas konkurentas merui. Buvęs TS-LKD narys, daug pasiekęs sporto srityje, pelnęs žmonių pagarbą. Tiesa, labai daug kas priklausys nuo to, kurį kandidatą parems vietos Darbo partijos skyrius.
Situacija tiek neprognozuojama, kad neturiu jokio pagrindo kurį nors kandidatą vadinti favoritu. Taip pat per mažai žinau apie vietos aktualijas, jog galėčiau kuriam nors kandidatui reikšti didesnes simpatijas. Man jie abu atrodo patyrę politikai, turintys vietos žmonių pasitikėjimą. Linkiu Kalvarijų gyventojams išsirinkti tą, kuris atkakliau rūpinsis bendruoju gėriu.
Kazlų Rūda
Antrajame ture grumsis dabartinis meras liberalas Vytautas Kanevičius ir socialdemokratas Giedrius Bielskus. Pirmajame ture pastarasis sugebėjo beveik 2 nuošimčiais balsų palenkti konkurentą.
Nors dabartinė miesto administracija bandė įrodyti rajono gyventojams, kad sugeba pasirūpinti žmonėmis, ypač kadencijos pradžioje daug dėmesio skyrė savo gerų darbų akcentavimui, labai tikėtina, kad socialdemokratai po antrojo turo taps tvirtai vyraujančia politine jėga rajone.
Per menkai pažįstu rajono vidaus reikalus, jog galėčiau rekomenduoti, kuris kandidatas politiškai patrauklesnis.
Kelmės rajonas
Antrajame ture grumsis socialdemokratas Vaclovas Andriulis ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Juozas Rimkus. Pastarasis nuo socialdemokrato atsiliko net dešimčia nuošimčių, tačiau tikrai neketina sudėti politinių ginklų.
Mero rinkimuose rajone dalyvavo kiek mažiau nei pusė balso teisę turinčių rinkėjų.
Tiesa, J. Andrulį optimistiškai turėtų nuteikti tai, kad jis gali tikėtis liberalų paramos, o pastarųjų kandidatas pirmajame ture surinko keliolika nuošimčių – to galėtų užtekti pergalei. J. Rimkus savo ruožtu daugiausia tikisi iš TS-LKD elektorato, taip pat iš tų, kurie nepatenkinti dabartinės rajono valdžios veiksmais.
Panašu į tai, kad rinkimai tapo dideliu pleištu tarp socdemų ir valstiečių–žaliųjų. Taip pat jau dabar galima teigti: kas besudarytų daugumą naujojoje taryboje, ji bus trapi ir turės labai stiprią opoziciją.
Jei būčiau Kelmės rajono gyventojas, labiau džiaugčiausi J. Rimkaus pergale. Tiesa, šis pasirinkimas turi labai menką faktinį pagrindą ir labiau intuityvus.
Kėdainių rajonas
Šarūno Mažeikos nuotr.
Darbietė Nijolė Naujokienė, nors ir pateko į antrąjį turą, neturėtų būti labai patenkinta rezultatu. Tereikėjo dar keliolikos žmonių balsų ir būtų galima ramiai ruoštis inauguracijos iškilmėms. Dabar tenka leisti pinigus antrojo turo kampanijai. Tiesą pasakius, labai daug kuo džiaugtis neturi ir Laisvės sąjungos narys Saulius Grinkevičius. Tik stebuklas jam gali padėti nugalėti antrajame ture. Na, nebent jis galvoja apie ilgesnę perspektyvą ir norėtų išnaudoti laiką iki antrojo turo įdirbiui padidinti. Matant, jog darbiečiai nueina nuo politinės scenos, jau dabar verta klausti – kas valdys Kėdainių rajoną pouspakichinėje eroje? Tiesa, nelabai aiškios ir Laisvės sąjungos perspektyvos.
Jei gyvenčiau šiame gražiame rajone, balsuočiau prieš Darbo partijos hegemoniją. Šiuo atveju tai būtų veikiau balsavimas „prieš“ nei „už“.
Kauno miestas
Jau prieš pirmąjį turą buvo prognozuojama, kad verslininkas Visvoldas Matijošaitis, subūręs visuomeninį judėjimą „Vieningas Kaunas“, gali mesti rimtą iššūkį politinėms partijoms. Tiesa, įsitikinimas, kad Kaunas yra ištikimas TS-LKD partijai miestas, teikė pasitikėjimo dabartiniam merui Andriui Kupčinskui. Taip pat ir TS-LKD vadovybė buvo įsitikinusi, kad bent šis didmiestis neišslys iš jų rankų.
Kai pradėjo aiškėti preliminarūs rinkimų rezultatai, daug kas buvo šokiruoti. Visvoldas Matijošaitis ne tik surinko beveik 38 nuošimčius balsų, bet ir jo vadovaujamas sąrašas pralenkė visus kitus. Akivaizdu, kad per šiuos rinkimus verslininkui labai pravertė anksčiau sukaupta politinių kovų patirtis, taip pat jis suprato, kad vienas lauke – ne karys ir subūrė tikrai solidžią bendražygių komandą. Į agitaciją už V. Matijošaitį įsijungė didelį autoritetą Kaune turintys veikėjai.
Dabartinis meras, TS-LKD narys Andrius Kupčinskas savo ruožtu bandė laimėti rinkimus nepasiūlydamas iš esmės nieko naujo. Beveik ketvirtis pirmojo rinkimų turo dalyvių išreiškė jam paramą įvertindami tai, kad jis tikrai nebandė pasipelnyti iš savo užimamų pareigų, išlaikė kuklų gyvenimo būdą, neprikrėtė didelių kvailysčių ir tikrai stengėsi tvarkytis Kaune. Tačiau kitiems kauniečiams kilo rimtų abejonių – ar Kaunas vertas tik tiek?
Palyginti su Vytautu Šustausku, A. Kupčinskas yra svajonių meras. Tačiau, kaip teko girdėti ne iš vieno kauniečio, dabartinę Kauno valdžią galima pagirti tik dėl to, kad nedaug trukdė kauniečiams tvarkytis, bet, deja, padėjo taip pat nedaug. Ar tokio stabilumo miestui reikia dar ketverius metus?
Teko bendrauti ir su ne vienu TS-LKD nariu Kaune. Prieš pirmąjį turą jie buvo nusiteikę optimistiškai ir tvirtino, kad A.Kupčinskui charizma ir įkvepiantys ateities planai net ir nereikalingi, nes paprasčiausiai nėra itin stiprių konkurentų ir už dabartinį Kauno miestą kauniečiai bus priversti balsuoti kaip už mažesnį blogį.
Iš dalies, jų prognozės pasitvirtino. Nė vienos kitos partijos kandidatas nesugebėjo mesti rimtesnio iššūkio A. Kupčinskui, tačiau nebuvo įvertintas x faktorius – visuomeniniai judėjimai.
Pastarosiomis dienomis TS-LKD vadovybė aršiai keikė į kovą dėl savivaldos valdymo įsitraukusius visuomenininkus, o A. Kupčinskas „Žinių radijuje“ paaiškino, kodėl jo bedrapartietis verslininkas Dainius Kreivys nėra oligarchas, o V. Matijošaitį galima tokiu vadinti. Pasak dabartinio Kauno mero, D. Kreivio sąžiningas nuostatas politikoje įrodo tai, kad jis dalyvauja partijos veikloje, o nekuria kokių nors visuomeninių judėjimų.
Mano galva, išsigandę dėl galimos nesėkmės antrajame ture Kaune ir patyrę nesėkmę ne vienoje kitoje Lietuvos vietose, TS-LKD atstovai ir vėl nepaiso elementarios taisyklės, kad išmintinga palaukti, kol nurims emocijos, ir tik tada viešai kalbėti, nes kitaip galima prikalbėti nesąmonių.
Ar tikrai TS-LKD elitas mano, kad Viktoras Uspakichas yra sąžiningas veikėjas vien todėl, kad dalyvauja partinėje veikloje? Ar iš tiesų socialdemokratų milijonierius Bronius Bradauskas yra sektinas verslo ir politikos santykio modelis? Ar šiandien partijomis nepasitiki tik valstybės išdavikai?
Kitas klausimas – ar iš tiesų konkurento pravardžiavimo strategija yra tai, kas gali patraukti kauniečius paskui A. Kupčinską?
Prisipažįstu, pastaraisiais metais menkai sekiau Kauno politines realijas – mane kur kas daugiau domino kultūriniai ir religiniai įvykiai šiame mieste, kuriam jaučiu didelę simpatiją. Kažkiek pažįstu A. Kupčinską, o apie V. Matijošaitį nuomonę buvau susidaręs tik iš įvairių televizijos laidų. Pirmojo turo rezultatai ir man buvo didelė staigmena. Pirmoji mintis buvo – gerai, kad čia tik pirmasis turas, antrajame viskas susidėlios į vietas. Prabėgus kelioms dienoms, nebesu tuo tikras.
Pirmiausia, A. Kupčinskui nėra paprasta praplėsti elektoratą. Aišku, nedviprasmiška prezidentės Dalios Grybauskaitės parama – svarbus koziris. Tačiau ar jo pakaks? Tuo labiau, kad V. Matijošaitis netrukus pareiškė, kad jo autoritetas politikoje yra prezidentas Valdas Adamkus. Pastarasis Kaune populiarus tikrai ne mažiau nei dabartinė prezidentė.
Dar svarbiau yra tai, jog TS-LKD pasirinko abejotiną strategiją – visas jėgas skirti V. Matijošaičio kritikai, o ne diskusijai apie miesto ateitį, įkvepiančios vizijos pateikimui. Klausiausi debatų Žinių radijuje ir stebėjausi, jog V. Matijošaitis kalbėjo kaip patyręs politikas, kurį puola jauniklis opozicionierius. Su dabartiniu meru jis kalbėjo kaip su suirzusiu neklaužada vaiku kalba mokyklos direktorius. V. Matijošaitis taip pat nepateikė aiškios vizijos, tik kelis kartu pakartojo, kad atėjo laikas sutvarkyti betvarkę mieste. Tačiau dabartinė situacija iš jo to nereikalauja – jam tereikia per laiką iki rinkimų išlaikyti daugiau mažiau nepakitusią situaciją. Kalbant futbolo terminais, keisčiausia debatuose atrodė tai, tarsi A. Kupčinskui tereikia išlaikyti rezultatą, o ne sukurti progas ir įmušti bent kelis politinius įvarčius.
Apmaudu ir tai, kad Kauno meras į rinkimų kovą mestas praktiškai vienas, be tvirto intelektualinio ir kūrybinio užnugario. Veiksmingos politinės komunikacijos pradžiamokslis teigia, kad A. Kupčinskui dabartinėje situacijoje žodžių mūšius ir abejonių oponentu stiprinimą dera palikti kitiems, o pačiam stiprinti solidaus, išmintingo ir teisingo miesto vadovo, jau dabar žinančio, ką darys pirmąją dieną po rinkimų, įvaizdį.
Vertinu Kauno merą už tai, kad jis tikrai nuoširdžiai stengiasi ir yra tikras miesto patriotas, neemigruoja į politinio elito getą. Būtent todėl man ir apmaudu, jog jis pats tirpdo nedideles galimybes nugalėti antrajame ture. Taip pat apmaudu, kad TS-LKD politinės komunikacijos stilius, nukreiptas į oponentų žeminimą, sunkiai dera su tvirtinimais, jog būtent šiai partijai labai rūpi, jog politika remtųsi vertybėmis. Šis stilius išduoda politinį silpnumą.
Nepaisant viso to, jei būčiau kaunietis, veikiausiai A. Kupčinskui suteikčiau dar vieną šansą. Tiesa, su sąlyga, kad per likusią iki rinkimų savaitę jis pradės kalbėti apie ateities Kauną, o ne apie V. Matijošaičio praeitį.
Vilniaus miestas
Rinkimų kampanijoje Vilniuje taip pat minimi prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės vardai. Prezidentė aiškiai davė suprasti, jog pasisako už Vilnių be mero Artūro Zuoko, o pastarasis bent kelis kartus viešai tvirtino, kad norėtų, jog Vilnius išliktų toks, kokia buvo V. Adamkaus vadovaujama Lietuva: skirtybių vienovė. Tiesa, nepaisant ne kartą išsakytų dabartinio Vilniaus mero simpatijų V. Adamkui, bendrumų tarp šių politikų įžvelgti nėra paprasta. Nebent tai, jog abu nėra dabartinės prezidentės dažnai minimi geru žodžiu.
Liberalas Remigijus Šimašius pirmajame rinkimų ture surinko beveik 35 nuošimčius balsų ir tik kiek mažiau nei dvigubai pralenkė A. Zuoką. Pastarasis gali džiaugtis tuo, kad viskas galėjo būti dar prasčiau, nes tik vienas procentas jį teskyrė nuo visiško kracho – nepatekimo į antrąjį turą. Voldemarui Tomaševskiui trūko nedaug.
Prieš rinkimus buvo kalbama, kad V. Tomaševskio patekimas į antrąjį turą – tai dabartinio mero šansas. Aišku, tik tuo atveju, jei antrajame ture jie varžytųsi kartu.
Nors A. Zuoko situacija panaši į tą, kurioje yra atsidūręs A. Kupčinskas, tačiau kaip politikai, jie labai skirtingi. A. Zuokas tikrai nėra kuklus ir nuoseklus, bet veikiau labai išradingas ir energingas, ypač, kai tenka veikti krizinėse situacijose. Paradoksalu, bet jo užduotis laikotarpiu iki antrojo turo visiškai kita nei A. Kupčinsko. Dabartiniam Vilniaus merui niekas negali prikišti energijos ar veržlumo trūkumo. Tai, kas kelia žmonių pasipiktinimą: neskaidrus miesto pinigų naudojimas, asmeninio ir viešo intereso supainiojimas. Šioje situacijoje svarbiausias A. Zuoko tikslas – priversti potencialius R. Šimašiaus rinkėjus suabejoti šio politiko patikimumu.
Pavyzdžiui, kaip nuo R. Šimašiaus atstumti tuos vilniečius, kuriems itin svarbios santuoka grįstos šeimos vertybės? Svarbu pabrėžti, kad tiek R. Šimašius, tiek jo atstovaujama partija pasisako už vienalyčių santuokų įteisinimą. Aišku, racionalus rinkėjas turėtų pasakyti, kad šiuo atveju keliamas klausimas, kuris visiškai nesusijęs su miesto vadovo kompetencija. Savivaldybė nesprendžia tokių klausimų.
Kita vertus, pats R. Šimašius įsitraukė į grumtynes be taisyklių. Pavyzdžiui, pradėdamas aiškintis, ką A. Zuokas mano apie Ukrainos krizę. Aišku, šiuo atveju taip pat bandoma pasiųsti signalą, jog dabartinis Vilniaus meras prorusiškas, tačiau R. Šimašius turėtų būti atsargus – dabartinis Vilniaus meras turi kur kas didesnę panašių kovų patirtį.
Dar viena svarbi A. Zuoko strategija – parodyti, kad R. Šimašius nėra skaidrus politikas ir susijęs su galingomis verslo struktūromis, kurios trukdys jam dirbti, galvojant apie bendrąjį miesto gėrį. Šiuo atveju vadovaujamasi taisykle: kuo labiau išpurvinsi kitą, tuo švaresnis pradėsi atrodyti pats.
Tai, kad R. Šimašius įsivelia į apsižodžiavimus su A. Zuoku, yra dabartinio Vilniaus mero laimėjimas. Kita vertus, tai, kad R. Šimašius tuo pat metu kalbasi ne tik su TS-LKD, bet ir su socialdemokratais, Lietuvos Sąrašu ar net tvarkiečiais, turėtų vesti dabartinį Vilniaus merą į neviltį. Netikiu, kad šiuo atveju galima kliautis paprasta aritmetika – esą galima lenkų ir rusų rinkėjų balsus paprasčiausiai pridėti A. Zuokui. Labiau tikėtina, kad didesnė dalis LLRA elektorato paprasčiausiai ignoruos antrąjį turą. Tad labai svarbu lieka, už ką balsuos tradicinis socialdemokratų ir TS-LKD elektoratas. Socialdemokratų partija apsisprendė nenurodyti savo rinkėjams, ką šie turėtų remti antrajame ture, o TS-LKD aiškiai parėmė R. Šimašių.
Ar dabartinėje situacijoje A. Zuokas dar turi galimybių pratęsti karjerą mero poste? Veikiausiai – ne. Aišku, jis nepasiduos iki pat paskutinės akimirkos ir pabandys išnaudoti kiekvieną konkurento klaidą. Šiuose rinkimuose A. Zuokas praktiškai nebeturi galimybių nugalėti, nebent R. Šimašius, apsvaigintas sėkmės pirmajame ture, pats iškrės kokią nors kvailystę ir padovanos A. Zuokui pergalę. Pavyzdžiui, koks nors arogantiškas liberalas toliau rašinės kvailystes apie tai, kad pervadins Vilniaus gatvę ar panašiai. Spėju, kad per paskutinę savaitę prieš rinkimus R. Šimašius veiks atsargiau ir išmintingiau. Tai reikštų, kad artimiausius ketverius metus turėsime naują merą. Tiesa, jam teks veikti sudėtingoje situacijoje, nes dabartinis Vilniaus meras, kiek suprantu, keistokai elgėsi su miesto biudžetu.
Kovo 15 dieną ketinu dalyvauti rinkimuose. Veikiausiai balsuosiu už R. Šimašių, nebent jis per artimiausią savaitę mane įtikins priešingai.
Klaipėdos miestas
V. Grubliauskas – ne tik Klaipėdos meras, bet ir puikus muzikantas. Andriaus Ufarto nuotr.
Liberalų meras Vytautas Grubliauskas surinko daugiau nei keturiasdešimt nuošimčių balsų pirmame rinkimų ture ir daugiau nei tris kartus aplenkė TS-LKD narę Agnę Bilotaitę. Tiesa, jau vien pastarosios politikės patekimas į antrąjį turą jau yra nemenka jos sėkmė.
Ar galimas scenarijus, jog ji sugebės įtikinti klaipėdiečius persigalvoti ir triumfuos antrajame ture? Tokia įvykių eiga man atrodo visiškai neįmanoma. Daug realiau, jog antrajame ture V. Grubliauskas triuškinamai laimės. Tiesa, prognozuoju, klaipėdiečių aktyvumas antrajame ture turėtų būti gerokai menkesnis nei pirmajame.
Dabartinį Klaipėdos merą šiandien daugiau turėtų dominti, kaip vyks darbas Klaipėdos miesto taryboje. Joje radikalių pokyčių nuotaikos. Bene įdomiausia naujovė – visuomenininkai. Nors N. Puteikienei nepavyko rimčiau konkuruoti dėl Klaipėdos vadovo posto, tačiau ši muziejininkė neslėpė džiaugsmo, jog dabar visuomenė turės kur kas geresnes sąlygas kontroliuoti miesto valdžią.
Nors TS-LKD atstovas dalyvauja antrajame ture, tačiau akivaizdu, kad Naglio Puteikio, vadovavusio partijos Klaipėdos skyriui, pasitraukimas sudavė gana stiprų smūgį. Naujojoje taryboje TS-LKD teks tenkintis vienu mandatu mažiau nei anksčiau. Tiesa, šios partijos nariai gali guostis, kad, pavyzdžiui, darbiečiams dar labiau nepasisekė – jų taryboje apskritai nebus.
Jei būčiau klaipėdietis, dalyvaučiau antrajame rinkimų ture ir paremčiau dabartinio mero kandidatūrą. Šiuo atveju apsispręsti nesunku. Tikiuosi, kad Klaipėdos vadovas neužmigs ant laurų, o opozicija bus konstruktyvi ir reikli. Taip pat, turiu vilties, Klaipėdoje nesunyks graži Maldos pusryčių tradicija.
Šiaulių miestas
Tai, kad Šiauliuose į antrąjį turą pateko du politikai, iškelti ne politinių partijų, bet visuomeninių judėjimų, yra labai garsus signalas šio miesto partijų skyriams, jog reikia skubių ir esminių permainų.
Nesolidu skaityti gausiai pasipylusią kritiką, esą visuomenininkai Šiauliuose naudojasi partijų pasiekimais. Kita vertus, daugelio partijų reakcija po savivaldos rinkimų – dar vienas įrodymas, kad Lietuvos demokratinė sistema gerokai papuvusi. Vien jau dėl to, jog politikai įsitikinę, kad jie valdo, o ne tarnauja ar atstovauja.
Suprantu, kad dabartiniam merui socialdemokratui Justinui Sartauskui nesmagu pralaimėti, tačiau tai, kad šiauliečiai nepatenkinti tuo, kaip tvarkomas miestas, buvo aišku jau prieš rinkimus. Kiek nustebino tik tai, jog meras nesugebėjo prasibrauti net į antrąjį turą. Manau, kad viena iš priežasčių – vidiniai Šiaulių socialdemokratų karai.
Tai, koks chaosas apėmė Šiaulių partijas, geriausiai liudija tai, jog nepartinis Artūras Visockas, patekęs į antrąjį rinkimų turą, neslepia: jei jis nugalės antrajame ture, miesto administracijai vadovauti paskirs jauną socialdemokratą Domą Griškevičių. Nepanašu, kad Šiaulių LSDP skyriaus vadovybė būtų tuo patenkinta. Tiesa, nėra aišku, kiek ši vadovybė išsilaikys. Panašu, kad Šiauliuose E. Žakario era jau baigiasi.
Bent to tikisi ir kitas kandidatas į merus Valerijus Simulikas, kurio visuomeninis sąrašas gimė po to, kai šis Seimo narys su trenksmu paliko LSDP partiją. Formaliai jis taip pat nepartinis kandidatas, nors yra priklausęs ne vienai partijai ir gerai pažįsta partinės politikos užkulisius.
Pirmajame ture didesnį palaikymą gavo Artūras Visockas – pedagogas, pasukęs į privatų verslą, o dar vėliau – į politiką ir surinkęs beveik 17 nuošimčių balsų. Nors teko skaityti kritiką, kad esą šis politikas apleido eilinius piliečius, neįgyvendino prieš ketverius metus duotų pažadų, kai jis, tarsi Don Kichotas, įsiveržė į miesto tarybą, surinkdamas per rinkimus vienas tiek pat balsų, kaip visas Darbo skyriaus sąrašas, tačiau man sunku patikėti tokia kritika. Rinkimų rezultatai rodo, kad šiauliečiai simpatizuoja A. Visockui ir jiems priimtinas jo politinio veikimo stilius.
Aišku, prieš ketverius metus jam buvo tam tikra prasme kur kas lengviau. Jis buvo drąsus išsišokėlis, keliantis simpatiją vien tuo, kad priminė riterį, paskelbusį karą galingam drakonui. Dabar gi į jį žvelgiama pro didinamąjį stiklą, keliami klausimai – ar jam pačiam nėra būdingos tos ydos, kurias pasmerkė politinių partijų veikėjuose, kiek skaidrūs yra jo komandos nariai? Kita vertus, kiekvienam politikui komanda labai svarbu ir A. Visockas gali dėkoti partijų lyderiams, jog jie atstūmė ne vieną veiklų narį ir pastūmėjo jį į A. Visokio bendražygių būrį.
Nors pirmajame ture A. Visockas sugebėjo kiek mažiau nei kelias nuošimčiais aplenkti antroje vietoje likusį Valerijų Simuliką, tačiau laimėti rinkimus jam bus labai sunku. Vien jau dėl to, kad formaliai nepartinis, bet solidžią partiškumo patirtį turintis V. Simulikas gerai pažįsta partinio gyvenimo užkulisius ir, tikėtina, turi geresnes derybines pozicijas dėl paramos jo kandidatūrai antrajame rate.
V. Simulikas neslepia, kad rinkimų rezultatai jį maloniai nustebino. Svarbu ne tik patekimas į antrąjį turą, bet ir pergalė prieš svarbiausią jo kritikos objektą – socialdemokratų merą. Šio politiko stiprybė – gebėjimas rasti bendrą kalbą su įvairių pažiūrų politikais. Jei merą antrajame ture rinktų ne visi piliečiai, bet vien politikai, neabejočiau V. Simuliko pergale.
Šis politikas, kiek mačiau, charizmatiškesnis nei konkurentas. Svarbus jo politinis koziris – jis subūrė įvairią ir pakankamai stiprią komandą. Vadinti jos narius visuomenininkais nebūtų labai tikslu, nes didžioji dauguma – kitose partijose nepritapę ar prieš partijos vadovybę sukilę žmonės.
Vienu požiūriu Šiauliams pasisekė kur kas labiau nei, pavyzdžiui, Vilniui ar Kaunui, nes nei A. Visockas, nei V. Simulikas nepavertė konkurencijos aršia asmenine dvikova, kurioje deginami politiniai tiltai, susipriešinama taip, jog paskui nebelieka konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybių.
Jei būčiau šiaulietis, balsuočiau už A. Visocką. Nepažįstu jo asmeniškai, tačiau jo pasisakymai ir politinė biografija man daro įspūdį. Tiesa, jei būtų išrinktas meru V. Simulikas, labai neliūdėčiau. Šis politikas sugebėjo išlikti sąžiningas ir principingas priklausydamas partijoms, kur šios savybės, bent jau mano įsitikinimu, nėra labai vertinamos.
Panevėžio miestas
Rytis Račkauskas
Prisipažįstu, kai pradėjo aiškėti pirmojo rinkimų turo Panevėžyje rezultatai, labai nudžiugau. Turėjau vilties, kad nepriklausomo Seimo nario Povilo Urbšio suburta visuomenininkų kompanija prasibraus į Tarybą ir suteiks jos darbui naujų spalvų. Tačiau nesitikėjau, jog judėjimas, kuris buvo garsiai keikiamas, iš jo buvo juokiamasi, įrodinėjama, kad jame nėra plačiai žinomų veikėjų, be kurių dalyvavimo esą neįmanoma politinė sėkmė, bus aiškus rinkimų lyderis.
Visada jaučiau Panevėžio gyventojams pagarbą, nes tai specifinis miestas, tapęs puikiu gyvenimo universiteto ne vienam iškiliam intelektualui ar visuomenės veikėjui. Kai nepriklausomas kandidatas Povilas Urbšys Seimo rinkimuose sugebėjo sutriuškinti vietos partines įžymybes, nedrąsiai pagalvojau, kad būtent Panevėžys galėtų tapti politinio atsinaujinimo židiniu. Savivaldos rinkimai patvirtino, kad mieste vyksta esminės politinės transformacijos.
Aišku, tai, kad nepartinis architektas Rytis Račkauskas sugebėjo aiškia persvara nugalėti pirmajame rinkimų ture ir gerokai lenkia antroje vietoje likusį TS-LKD atstovą Maurikijų Grėbliūną, susiję ne tik su kryptinga ir kūrybinga visuomenininkų veikla, bet ir su akivaizdžia vietos partinių skyrių krize Panevėžyje.
Tiek Panevėžio socialdemokratus, tiek vietos TS-LKD skyrių sugriovė vidinės rietenos. Į antrąjį turą sugebėjęs pakliūti M. Grėbliūnas turi politinės veiklos patirtį, tačiau niekada nebuvo lyderiu. Jis veikiau kompromisinė figūra, o ne potencialiai stipriausias TS-LKD kandidatas. Tad nereikėtų stebėtis ir vienu iš mažiausiu rinkėjų aktyvumu – tik kas trečias panevėžietis dalyvavo rinkimuose.
Tikėtina, kad kovo 15 dieną rinkėjų aktyvumas gali būti dar mažesnis. Nelabai įsivaizduoju, kaip M. Grėbliūnas gali gerokai padidinti simpatikų skaičių. Kalbėti apie grėsmę, kuri turėtų sutelkti panevėžiečius, nelabai galima, nes R. Račkauskas jau išsakė poziciją, kad daugiausia sąlyčio taškų jo vadovaujami visuomenininkai mato būtent su TS-LKD.
Aišku, galima scenarijus, jog už R. Račkauską balsavę žmonės gali antrajame ture nebepasirodyti, nes, pavyzdžiui, bus geras oras ir jie turės kitų planų. Svarbi R. Račkausko užduotis – mobilizuoti Panevėžio gyventojus. Jau per likusią iki rinkimų savaitę jis turi įrodyti, kad turi merui būtinų savybių ir sugeba paskui save patraukti ir kitus.
Jei būčiau panevėžietis, būtinai ateičiau į antrąjį turą. Rinkimai dar tik prasidėjo ir svarbu pabaigti pradėtą darbą. Apsispręsti man būtų nesunku – tvirtai paremčiau R. Račkauską. Su šiuo žmogumi teko bendrauti, ir man jis paliko labai gerą įspūdį. Svarbiausia, kad turėjau progos įsitikinti, jog tai žmogus, kuriuo galima pasitikėti ir, kas ne mažiau svarbu, jis girdi tai, ką sako pašnekovas. Tai labai svarbi savybė politikui.