Pirmasis rinkimų turas baigėsi, tačiau dar laukia antrasis. Kol kas išrinkome tik kiek daugiau nei pusę Seimo narių, o spalio 28 dieną dar turėsime išsirinkti likusius 68. Labiausiai į akis pastarosiomis dienomis krinta viešojoje erdvėje verdantis nepasitenkinimas tuo, kad daugiamandatėje apygardoje daugiausia balsų gavo „Darbo partija“. Paradoksalu, bet, atrodo, kad tie žmonės, kurie atidavė balsą V. Uspakicho partijai, pabalsavo ir kažkur pasislėpė.
Kita vertus, man sunku suprasti nuostabą dėl būtent tokių rinkimų rezultatų. Aš pats labiausiai bijojau, kad nepasikartotų 1992 metų scenarijus, kai ekskomunistai grįžo į valdžią su daugiau nei 70 vietų Seime. Ar darbiečiai iš tiesų daug grėsmingesni nei jie? Tiesa, jei sudėtume jų balsus su LSDP, taip pat būtų tam tikra 1992 metų reminiscencija.
Tikrai suprantu nerimą dėl to, kad dabar be jokių skrupulų valstybės resursai bus naudojami savanaudiškais tikslais, tapsime vis labiau priklausomi nuo Rusijos ekonomikos. Tačiau juk garsiausiai apie tai rėkiančios partijos nesibodėjo sėdėti už vieno stalo su V. Uspakichu debatuose ir net yra pavadinusios jį strateginiu partneriu. Ar iš tiesų „Darbo partijos“ juodosios buhalterijos byla tokia sudėtinga, jog jos nebuvo galima per tiek metų ištirti? O gal kažkam atrodė, kad naudinga turėti pašonėje partiją su teismo grandine ant kaklo? Panašu, kad ši grandinė dabar nutrūko, ar ne?
„Tėvynės sąjungos“ lyderis vis dar nepraranda ryžto išlikti valdžioje ir ragina palaukti antrojo turo. Tačiau vienintelis būdas net ir po fantastiškos sėkmės išlikti valdžioje, tai – kurti abejotiną vaivorykštę su liberalais ir socdemais (pala, o kaip tada dėl šeimos politikos ir kitų vertybinių klausimų?) arba susidėti su tais pačiais darbiečiais, paaukojant paskutinius orumo bei tapatybės likučius (suprantu, kad būtų aiškinama, jog tai – vardan valstybės, tačiau jau būta nieko gero nedavusio 2K projekto). Mano galva, kur kas svarbiau dabartinėje situacijoje formuoti stiprią, veiksmingą opoziciją, kuri įrodytų, kad galima kontroliuoti valdžią, kuri sugebėtų padaryti tai, ko nepanoro įgyvendinti iki šiol buvusios valdžios – artikuliuoti argumentuotą socialiai teisingos visuomenės viziją.
Tikrai nesu patenkintas pirmojo turo rezultatais, bet man kiek ramiau, kai žinau, jog Seime bus Algirdas Patackas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Vitalijus Gailius ar Povilas Urbšys. Tikiu, kad ir Irena Degutienė, Rimantas Dagys, Rima Baškienė nepamirš rūpintis valstybės paramos šeimai stiprinimu, o Antanas Matulas bei Naglis Puteikis kels kovos su kvaišalais klausimą.
Toli gražu ne visose apygardose per antrąjį turą bus paprasta apsispręsti. Tačiau drįstu ir vėl pasidalyti savo įžvalgomis apie tai, ko galime tikėtis spalio 28 dieną.
1. Naujamiesčio apygarda.
Prieš rinkimus nebuvo sunku atspėti, kad TS-LKD vicepirmininkė Irena Degutienė bus aiški lyderė šioje apygardoje. Sunkiau buvo prognozuoti, kas su ja pateks į antrąjį turą. Maniau, kad aršiausia kova virs tarp socialdemokrato Fausto Latėno, liberalcentristo Vytauto Bogušio ir DK atstovės Neringos Venckienės. Linkėjau, kad antrame ture rungtųsi moterys. Taip ir nutiko.
Ar yra bent mažiausia galimybė, kad N. Venckienė gali mesti rimtą iššūkį I. Degutienei? Įvertinant tai, kad N. Venckienė atrodo labai pavargusi ir, vis akivaizdžiau, visiškai nėra pratusi prie bendravimo su politikos „rykliais“, o I. Degutienė pirmajame ture gerokai aplenkė savo konkurentę, galima prognozuoti nesunkią I. Degutienės pergalę. Tuo labiau, kad, panašu, jog kuklių finansų rinkimų kampanijai DK užteko tik pirmajam turui.
Mano pasirinkimas – I. Degutienė. Ne tik dėl to, kad ji turi kur kas daugiau šansų laimėti. Man labai gaila, kad I. Degutienė, mano įsitikinimu, išsigando donkichotiškos kovos prieš sistemos ydas ir gerokai sumažino „druskos“ kiekį savo veikloje, tačiau ji vis vien išlieka bent simboline atsvara technokratiniam TS-LKD sparnui.
Taip pat akivaizdu, jog naujajame Seime reikės kiekvieno balso, tvirtai ginančio šeimos institucijos stiprinimą. Tiesa, I. Degutienei tikrai nebus lengva Seime pereiti nuo Seimo pirmininkės posto prie darbo opozicijoje. Kita vertus, tikėtina, kad jai bus pasiūlytas opozicijai skiriamas Seimo vicepirmininkės postas.
2. Senamiesčio apygarda.
Čia kovos TS-LKD atstovas Arvydas Anušauskas ir liberalas Petras Auštrevičius. Tiksliau sakant, jie abu jau yra patekę į Seimą daugiamandatėje apygardoje, ir čia veikiau bus sprendžiamas klausimas, ar Seime reikalingas dar vienas TS-LKD atstovas, ar liberalas.
Mano pasirinkimas – A. Anušauskas. Nors kiekviena TS-LKD atstovo pergalė priartina prie Seimo Roką Žilinską. Norėčiau, kad TS-LKD sąrašas sustotų ties Nr. 26 – Egidijumi Vareikiu imtinai. (Tai reikštų, kad į Seimą patektų ir tikrai perspektyvus jaunas politikas Liutauras Kazlavickas). Nemanau, kad 27-touju numeriu likęs TS-LKD sąraše R. Žilinskas būtų tikra atrama TS-LKD vertybėms. Tad gal ir nereikia?
3. Antakalnio apygarda
Pirmajame ture čia aršiausia kova vyko dėl antrosios vietos, nes užtikrintu lyderiu tapo A. Kubilius, sugebėjęs surinkti panašų kiekį balsų, kaip ir prieš ketverius metus šioje apygardoje.
Realiausiu konkurentu A. Kubiliui buvo vadinamas socialdemokratas Juras Požėla. Tačiau DK kandidatė Aurelija Stancikienė ne tik sugebėjo jį įveikti keliais šimtais balsų, tačiau kartu sukėlė nemažą galvos sopulį A. Kubiliui. Nėra abejonių, kad pastarajam parankesnis varžovas – J. Požėla, nes tada galima kalbėti apie „kairiosios bangos“ stabdymą. O kuo galima apkaltinti ilgametę bendrapartietę? Valdžios troškimu? Per dideliu emocionalumu? Nuo pat pirmųjų rinkimų dienos TS-LKD atstovai demonstravo nuostatą, kad buvusi bendrapartietė nėra verta dėmesio konkurentė. Dabar gi Antakalnio gyventojams teks apsispręsti, kuris kandidatas nuosekliau ir atkakliau gintų jų interesus. Beje, J. Požėla jau pasakė, kad jo partijai būtų parankiau, kad laimėtų A. Kubilius. Toks vertinimas nemažai ką pasako, apie tai, kas vyksta Lietuvos politiniame gyvenime.
Mano pasirinkimas – Aurelija Stancikienė. Taip pat ir dėl to, kad, jai nugalėjus, į Seimą patektų Gintaras Aleknonis – tokių Seimo narių šioje kadencijoje labai reikia.
4. Žirmūnų apygarda
Čia tegaliu priminti principą, kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi: Vilija Aleknaitė-Abramikienė ar Vytenis Povilas Andriukaitis? Nelabai galiu ką patarti, jei vertinčiau tik pačius kandidatus. Atsižvelgiant į tai, kad čia veikiau sprendžiama, ar LSDP, ar TS-LKD turės dar vieną vietą Seime, mano pasirinkimas, aišku, krypsta dešiniųjų pusėn.
Tiesa, labai norėčiau padėkoti Žirmūnų gyventojams, kad leidote nuo politikos pailsėti liberalcentristų lyderiui Algiui Čaplikui.
Mano pasirinkimas – TS-LKD atstovė. Vien dėl to, kad tai mažina LSDP frakciją būsimajame Seime.
5. Fabijoniškių apygarda
Čia į antrą turą pateko TS-LKD atstovas Dainius Kreivys ir darbiečiu tapęs Artūras Paulauskas. Nemanau, kad čia reikalingi kokie nors komentarai.
Mano pasirinkimas – D. Kreivys.
6. Šeškinės apygarda
Čia kovos Užsienio reikalų ministras, TS-LKD atstovas A. Ažubalis ir LLRA kandidatas Z. Macijievski. Nemanau, kad A. Ažubaliui bus lengva, nes, tikėtina, jo priešininkui paramą pareikš Darbo partija ir LSDP. Tačiau tikiu, kad A. Ažubalio noro stengtis nenumaldys tai, kad jis jau pateko į Seimą per sąrašą.
Mano pasirinkimas – A. Ažubalis.
7. Justiniškių apygarda
Čia į antrą turą pateko TS-LKD atstovas Paulius Saudargas ir darželio direktorė, atstovaujanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – S. Matarevič.
Mano pasirinkimas: čia pasirinkti nesunku – P. Saudargas. Tiesa, iš šio politiko tikiuosi kur kas daugiau, nei jis pademonstravo per pirmąją kadenciją.
8. Karoliniškių apygarda
Į antrą turą čia pateko TS-LKD atstovė D. Bekintienė ir vienas aktyviausių atominės energetikos priešininkų, save išsikėlęs Linas Balsys. Jo akivaizdi nemeilė LR Prezidentei, mano galva, rodo, koks nesaldus jam buvo jos patarėjo gyvenimas. Nežinau, kas įvyko ir kaip jis tapo toks aršus Visagino atominės elektrinės statybos priešininkas, tačiau suprantu, kad šansų patekti į Seimą jis turi nemažai. Pirmajame ture nuo D. Bekintienės jis atsiliko nedaug, ir, labai tikėtina, kad kiti kandidatai links paremti jį, o ne TS-LKD atstovę.
Mano pasirinkimas – D. Bekintienė. Daugiausia todėl, kad nelabai suprantu, ko galima tikėtis iš L. Balsio Seime.
9. Lazdynų apygarda.
Čia į antrąjį turą pateko TS-LKD atstovas A. Strielčiūnas ir liberalas G. Steponavičius. Nors po to, kai komentavau situaciją prieš pirmąjį turą ir pasiūliau remti A. Strielčiūną, išgirdau nemažai kritikos, jog jis gerokai prisidėjo prie „Rubikono“ įsitvirtinimo Vilniuje, tačiau pokalbis su Kauno rajono pedagogais, kurie teigė, kad vargu ar gali būti prastesnis Švietimo ir mokslo ministras nei dabartinis, man nusvėrė politines svarstykles TS-LKD naudai.
Mano pasirinkimas – A. Strielčiūnas.
10. Naujosios Vilnios apygarda.
Čia tendencijos visiškai skirtingos nei kitur Vilniuje. Antrajame ture čia varžosi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Darbo partijos kandidatai: Tadeuš Andrejevski prieš Sergej Ursul.
Mano pasirinkimas – istorikas T. Andrejevski. Mano argumentas – atmetus tai, ką nelengva atmesti – izoliacionistines ir kai kur antilietuviškas LLRA nuostatas, ši organizacija nuosekliai remiasi krikdemiška ideologija, kuri man kur kas artimesnė nei prorusiškos „Darbo partijos“ nuostatos.
11. Šilainių apygarda
Antrajame ture čia susirems TS-LKD atstovas R. J. Dagys ir darbietis S. Girdauskas. Manau, kad čia daug komentarų taip pat nereikia.
Mano pasirinkimas – R.J. Dagys.
12. Aleksoto-Vilijampolės apygarda
Vienintelėje apygardoje Kaune, kur savo kandidato nekėlė „Drąsos kelio“ partija, tvirtai pirmauja TS-LKD atstovas Rytas Kupčinskas. Jo konkurentas antrame ture Sigitas Klimas, kuris kadaise iš TSKP perėjo į „Naująją sąjungą“, o paskui – į „Darbo partiją“.
Mano pasirinkimas nekelia abejonių – R. Kupčinskas.
13. Centro apygarda.
Kaip ir 2008 metais, čia į antrąjį turą pateko TS-LKD atstovė V. V. Margevičienė. Jos konkurentas bus Kauno apskrities archyvo direktorius, istorikas G. Dručkus, atstovaujantis „Drąsos keliui“.
Teko skaityti viename iš laikraščių nusistebėjimą, kad esą niekam nežinomas G. Dručkus paliko už borto žymius politikus. Tegaliu pasakyti, kad apmaudu, jog žurnalistams žinomi tik tie, kurie šmėžuoja prabangiuose vakarėliuose ar televizijų šou programose, bet nėra vertinami žmonės, kurių kultūrinis pėdsakas mūsų valstybės gyvenime labai reikšmingas. Sutinku, kad G. Dručkui kol kas trūksta politinės kovos patirties, tačiau neabejoju, kad tokio žmogaus Seime labai reikėtų. Ne tik todėl, kad jis puikiai suvokia Lietuvos kultūrininkų rūpesčius, tačiau ir todėl, kad jo biografija, aplinka, kurioje jis užaugo, darbai (taip pat ir vadovavimas Tibeto kultūros ir labdaros fonde) suteikia pagrindą tikėtis, kad Gintaras į Seimą eina tarnauti žmonėms, o ne svajodamas apie galią.
Mano pasirinkimas – tvirtai už Gintarą Dručkų.
14. Žaliakalnio apygarda.
Kaip ir buvo galima tikėtis, Žaliakalnio gyventojas, kurį vietiniai žmonės kasdien gali matyti važiuojantį dviračiu, Algirdas Patackas pirmajame ture atsiliko nuo Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, bet į antrąjį turą pateko. Tiesa, čia laukia kova nelygiomis sąlygomis ir tarsi neįmanoma misija – neturint nė lito reklamai įveikti galingą varžovę, už kurios pečių – kaip niekada gausiai į rinkimus investuojanti partija. Telieka apeliuoti į Žaliakalnio gyventojų savigarbą ir orumą.
Mano pasirinkimas – Algirdas Patackas. Po rinkimų galvojau, kas galėtų būti tas Seimo narys, kurį matant šalia V. Uspakicho Seime, man būtų kiek ramiau. Mano atsakymas – aišku, kad A. Patackas. Jis nevagia ir nebijo pasakyti į akis, ką galvoja, kiekvienam.
15. Kalniečių apygarda.
Čia – antrajame ture Kaunui tradicine tapusi dvikova tarp TS LKD ir „Drąsos kelio“. Esu kiek nusivylęs Seimo nario Arimanto Dumčiaus veikla. Kita vertus, nelabai ką žinau apie Zenoną Žymančių, ir jo patekimas į antrą turą man netikėtas. Gal geriau šioje apygardoje apsiribosiu tik kandidatų paminėjimu nė vieno jų neišskirdamas, kaip geresnio. Tačiau tai nereiškia, kad raginu balsuoti prieš abu. Tenugali geresnis.
16. Dainavos apygarda
TS-LKD atstovas Kazimieras Kuzminskas ir „Drąsos keliui“ atstovaujantis Saulius Stoma surinko iš esmės po lygiai balsų pirmajame ture, tad turėtume kalbėti apie vienodas galimybes. Abiem kandidatams turiu nemažai kritinių pastabų. Jei būčiau šios apygardos gyventojas ir būtinai turėčiau rinktis, veikiausiai rinkčiausi K. Kuzminską. Tarkim, vien dėl to, kad kažkada jį kritikavau net daugiau, nei jis buvo to vertas.
Mano pasirinkimas – Kazimieras Kuzminskas. Tačiau negaliu sakyti, kad tai – tvirtas pasirinkimas.
17. Pramonės apygarda
Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius pirmajame ture surinko beveik 30 procentų balsų. To galima buvo tikėtis, Žymiai sunkiau buvo prognozuoti, kad net 19 procentų balsų surinks Dainius Danilevičius, tik paskutinę akimirką atsiradęs Drąsos kelio sąraše.
Kiek beieškojau informacijos, sužinojau tik tai, kad jis yra N. Venckienės pusbrolis, kuris daug talkino pusseserei. Nemanau, kad tai pakankamas pagrindas juo pasitikėti, kaip politiku.
Mano pasirinkimas – Kazimieras Starkevičius.
18. Panemunės apygarda.
Šio Seimo kadencijoje V. M. Čigriejienė buvo vyriausia parlamentarė. Tikėjausi, kad tai pirma ir paskutinė šios gydytojos, kurios pozicija labai dažnai skyrėsi nuo „Tėvynės sąjungos“ nuostatų, kadencija. Tačiau ji bando pakartoti 2008 metų sėkmę ir kol kas jai neblogai sekasi. Pirmajame ture ji aplenkė susispendavusį kunigą, „Drąsos kelio“ pirmininką Joną Varkalą. Pastarasis man išlieka klaustukas. Nesu tikras, ar jis tikrai veiksnus Seimo narys. Kita vertus, jis ir taip pateko į Seimą daugiamandatėje apygardoje, tad remčiau jį galvodamas, kad tai dar vienas iš variantų, kaip atverti G. Aleknoniui kelią į Seimą.
Mano pasirinkimas – Jonas Varkala.
P.S. Noriu atkreipti dėmesį, kad antrajame ture tenka rinktis iš to, ką turime, o ne iš to, ką norėtume turėti. Kartais tenka rinktis, deja, viliantis tik to, kad tai bus mažesnis blogis. Tačiau net ir tokiu atveju verta balsuoti, ir netiesa, kad nuo mūsų pasirinkimo visai niekas nepriklauso.
Bernardinai.lt