Esi ilgametis LGBT narys ir angažuotai kovoji už atitinkamą politinę darbotvarkę (Mindaugas Jackevičius) – no problem. Tačiau dar esi ir žurnalistas ir čia jau turi paisyti žurnalistikos principų – objektyvumo, nešališkumo, kitos pusės išklausymo.
Ką renkasi šis žurnalistas? Jis pasinaudoja savo žurnalistiniu statusu delfi.lt, „užmiršta“ sąžiningos žurnalistikos principus ir pradeda piršti atitinkamas politines nuostatas.
Straipsnyje (skaityti ČIA) yra tiktai vienos stovyklos atstovai, nevaržomai užsiiminėjama gėdijimu (straipsnio pavadinimas „Nuotrauka, dėl kurios šiandien Pranckiečiui gėda“), kaltųjų paieška („dar reikėtų pažiūrėti, ką veikė per šį laikotarpį“) ar tiesiog daromas primityvus viešųjų ryšių spaudimas („šios srities specialistams kelia juoką“ – lyg būtų kokių nediskutuotinų specialistų, kurių atskleistai tiesai turime nuolankiai atsiduoti, panašiai kaip dėl fakto, kad Žemė yra apvali).
Žurnalistas ir jo visi kalbinami idėjiniai bičiuliai staiga užmiršta visus racionalius argumentus prieš Stambulo konvenciją, ypač kad biologinės lyties pakeitimas socialine lytimi neturi nieko bendra su smurtu prieš moteris; kad tai yra tiktai vienos radikalios marksistinės-feministinės-LGBT stovyklos idėja; kad galima kovoti su smurtu ir be jokių nuorodų į socialinę lytį (genderizmą).
Mano akimis, tokie straipsniai neturi nieko bendra su žurnalistika, o yra pats tikriausias šiurkštus vienos politinės krypties piršimas.
Jeigu lietuvių žiniasklaidos leidėjai būtų suinteresuoti žurnalistika, o ne politiniu viešos nuomonės formavimu, tai jau būtų suveikę žurnalistų etikos savi-refleksijos mechanizmai…
Atskiro dėmesio ir paaiškinimo verta užsienio reikalų ministro pozicija. Ratifikavus konvenciją ir net nekeičiant Lietuvos teisinės bazės mes „tapsime civilizuota valstybe“. Pažangesnis už pažangiausius, nuo komjaunimo sekretoriaus iki labiausiai pro-europietiško politiko, du kartus palikęs partiją, kad išsaugotų valdžios postą… Štai čia tai lygis, štai čia toji civilizacija.