Cunamio banga… sriubos lėkštėje. Jie nori mus įtikinti, kad JAV panirs į konstitucinę krizę dėl anoniminių paskalų 🙂 Naujas lygis! Valstybės sekretorius Mike Pompeo teisingai sako, kad tai yra žiniasklaidos vykdomas sabotažas.
Turime progą stebėti kaip politikos pasaulis pučiasi pagal hyperrealybės principą. Kai tikrovė ir atsakomybė jai užleidžia vietą įvaizdžiui. Kai prekiautojai įvaizdžiu patys nebesuvokia savo dirbtinio pasaulio komiškumo.
Kiti du trumpi pavyzdžiai politikos/žiniasklaidos hiperrealistiškumo.
Prieš kelis metus per kažkurį Vakarų ir Rusijos viršūnių susitikimą vakariečiai nusprendė „išrašyti“ Putinui didžiulę bausmę – nepakvietė jo į bendrą vakarienę. Taip ir buvo sumanyta, cituotas vienas diplomatas: tai turėjo būti rimta bausmė. Gal net rimtesnė už sankcijas?
O štai čia A.Tapino straipsnis, kuris kitame delfio straipsnyje vadinamas „žiniasklaida“.
Po tokios politinės analizės praturtėji tiek pat, kiek po susitikimo su didžiausiomis kaimo pletkininkėmis. Susikuriami tik vienam autoriui ir galbūt jo pasekėjams suprantami įvaizdžiai, nustatoma jų visuomeninė svarba (panašiai kaip minėtoje „JAV konstitucinėje krizėje“) ir daromos politinės išvados – tiksliau, sprendžiama ar politikas susipurvino, ar ne. Objektyviai lieka neaišku, kuo savaime yra blogas kandidatų susitikimas su rinkėjais prie šašlykinės, Laisvės Kario skulptūros. Tuo, kad visa tai yra ne pagal Vilniaus plentinių hipsterių įsivaizdavimus?…
Arba savo įsivaizduojama galia užsižaidęs influenceris (t.y. prekiautojas populiarumu) jaučiasi galįs diskvalifikuoti kandidatą į prezidentus pagal jo interviu laikraščiui/portalui – ne pagal interviu turinį, o pagal tą įvaizdį, kurį pats influenceris priskiria tam laikraščiui. Nesvarbu kad ten politikas normaliai, korektiškai išsakė savo poziciją. Svarbu, kad influenceris priklijuoja etiketę/įvaizdį tam institutui/portalui ir tai neva turėtų supurvinti kandidatą.
Tapino supurvinimo metodas ir New York Times, CNN ir co „JAV konstitucinė krizė“ yra to paties žanro dalis. Tai yra pasaulis pagal „laisvai“ konstruojamus įvaizdžius. Kai uodega pradeda vizginti šunį.
Kaip išeiti iš hiperpausaulio/hiperpolitikos/hiperžniasklaidos niekas nežino (gal net neįmanoma), nes tai tapo kapitalizmo girnų verslu ir vartotojų visuomenės kultūra.