Oi, oi, oi, kaip skriaudžiama Lietuvos žiniasklaida. Pavojus demokratijai! Smaugiama žodžio laisvė! Išpuolis prieš nepriklausomą žiniasklaidą!
Net tokie padorūs ir garbingi žurnalistai kaip Romas Sakadolskis įsipaišo į chorą iš vakarietiškų standartų aukštumų (skirtingai nei kiti, jis jais tikrai tiki).
O kas ištiesų vyksta?
Matome vieno cecho įsiaudrinusią reakciją, nes truputėlį peržengta riba, sauganti cecho pragyvenimo, statuso ir įtakos lauką. Kai kas net virkauja: „Kaip baisu, kratą darė namuose vaikų akivaizdoje!“, nors pedofilijos istorijos metu teisėsaugininkų, teisininkų, psichiatrų, politikų viešas melas ir specnazo brutalumas nesukėlė nė menkiausio susijaudinimo! Mat anuomet cecho laukui grėsmė kilo iš visuomenės apačios – buvo nenaudinga sekti tiesos, išviešinimo, skaidrumo pėdomis ir taip jaukti nusistovėjusius cechą maitinančius santykius su politiniu-teisėsaugos lauku. Anuomet cechas pratylėjo, netgi prisidėjo prie užgniaužimo. (Žinoma, neskaitant tų eterio prekeivių, kurie atviru tekstu darėsi iš to pinigus).
Tačiau koks sudėtingas politinis pasaulis: turime dabar palaikyti cechą, nes turime sutramdyti politinius užsakymus vykdančią teisėsaugą, bet kaip net iki koktumo neskanu matyti tuos pačius cecho atstovus, ištisą jų aibę, kurie šiaip įprastą dieną, kai jų pragyvenimo zona yra saugi, tiesiogiai savo darbu prisideda prie teisėsaugos politinių funkcijų ir jas aptarnauja.
Tai, kas dabar vyksta, iš tiesų yra vienos didelės grupės trintis su kita didele grupe dėl įtakos sferų. Nors paleistas demokratijos žodynas, (kaip gi kitaip?), tačiau realiai eina kalba: „Čia jūsų, o štai čia – mūsų, prašome neliesti!“.
Sutinku su pagrindine autoriaus mintimi. Kuomet dar baisiau 240 specnazo smogikų buvo užpultas Klonio g.5 namelis, kad pagrobti mažametę Deimantę ir suluošinti ten buvusius žmones, tuomet mūsų žiniasklaida tylėjo arba malė šūdą, kad buvo pasielgta adekvačiai. O dabar, kuomet analogiškai buvo užpulti žurnalistai, tai kilo didžiausias armyderis: стыд и позор на всю Европу. O tuomet ar nebuvo gėda. Sutinku ir dabar blogai. Bet kodėl tuomet tylėjote? Gerai pati pirmoji N.Venckienė pasakė: gyvename policinėje valstybėje, Klivečka – Baimės valstybėje. Venckienę išvijote ir toliau visi tyčiojasi. Patacką pirma laiko į kapus varote. Pensininką teisėte už 15 centų maišelį, Kusaitė, Valiušaitis ir t.t. ir panašiai.
Kai buvo apgulta 240 kaukėtųjų Klonio gatvė ir brutaliai braunamasi į teisėjos imunitetą turinčios teisėjos namus, išnešami besimeldžiantys jos tėvai,išvejamas net kunigas, tada tie „plojikai” netgi džiūgavo per TV laidas.Tada „moja chata s kraju, ničevo neznaju(mano namas nuošaliai, ir nieko nežinau).Štai jums ir atsirūgsta vaiko ašaros, kai ir į jūsų namus įsibraunama. Nevalia džiaugtis,kad įvykdytas teismo sprendimas, kai vaikas klykia.Už tai Dievulis paskui atlygina kiekvienam pagal nuopelnus.
Lai pasijunta tie „teisybes genijai” tu bedziu, kuriuos jie „sueda” su ta ju dabar taip keikiama teisesauga, kailyje.Gal tai atrodo ir kerstingai, bet kai apie tuos „vargsus nuskriaustuosius” kalba miliutes, jakilaiciai, valatkos ir visokie kitokie, tai man norisi pasakyti, kad taip jiems ir reikia.
Ciniško patyčų choro choristai tikisi dar kartą apmauti spjaudomus ir niekinamus-gelbėkite mus muša! Nesuprantu,kodėl Vilniaus policija rėksnius po STT langais traktuoja kitaip nei eilinius piliečius ir net signatarus?
po kiekvienu čia paskytu žodžiu. Liaudiškai tarint, savi biškį muša savus, dėl pjaro. O kai važiavo per „patvorinius”, žurnalistai kalė į vienus vartus ir neblogai pasipelnė.
labai įdomu, kodėl gerb. Lavastės čia nėra? Gal ji už avant scenos……. Lauksim tęsinio, neišsisemkit per greitai.
tai tik bambonkes,palyginus su tuo,ka ragavo Aurimas Drizius.kazkodel LL vel neatsidaro:/