Registruojam.
1) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ateina sąmoninga dezinformacija apie motinos girtumą. Tik policijos duomenys tai paneigia. Tarnybos vadovybė iš pažiūros reaguoja pakankamai gerai: atleidžiama iš pareigų, atsiprašoma nors paliekama sistemoje;
2) spalio 19 d. VTAT internetiniame puslapyje pasirodo oficialus pranešimas apie Šiaulių mieste įvykdytą reidą į šeimas. Po kilusio šurmulio ši informacija tyliai ištrinama. Kaip tai suprasti?
3) viešai į eterį konferencijos metu VTAT vadovybė meluoja, kad atimtų vaikų močiutė atsisakė priimti anūkus (ČIA);
4) motina buvo patupdyta į kamerą ir dvi paras laikoma kaip nusikaltėlė be jokio tyrimo, įrodymų surinkimo, liudytojų parodymų. Mama akimirksniu tapo nusikaltėlė dėl iki šiol neaiškių priežasčių.
Melas, prievarta ir slaptumas
Panašu, kad po gražiu, viešumai skirtu žodynu slypi reido instruktažas, sąmoninga dezinformacija, visuotinis skundimas, šeimos kaltumo prezumpcija. Lygiai tai, ką matome Norvegijoje. O kas bus, kai pradės veikti emocinio-psichologinio smurto instruktažas?
Vienintelis būdas išvengti kitų tokių atvejų yra atsisakyti problemų šaknies: atmesti naująją įstatymo redakciją, sugrįžti prie Konstitucijos – pagalbos šeimoms modelio, atskirti fizines bausmes auklėjimo tikslais nuo smurto, apriboti Tarnybos galias, sugriežtinti vaiko paėmimo sąlygas.
Po močiutės liudijimo Tarnybos vadovybė yra susikompromitavusi ir turi būti atstatydinta. Kaip gali vaiko teisėmis rūpintis tarnybos vadovai, jeigu jie skleidžia melą, pateisinantį vaiko atėmimą?
Norvegiško pobūdžio reforma akivaizdžiai supriešino visuomenę ir VTAT. Ir tai, tikėtina, yra tik pradžia. Tokiomis sąlygomis negali vykti jokia normali vaiko teisių apsauga. Yra pasėtas nerimas, nepasitikėjimas, priešiškumas. Ir kažkas turi prisiimti atsakomybę už tai.