Jau pasigirdo kalbų apie I. Šimonytės atsistatydinimą.
Gera pamoka visiems trokštantiems valdžios.
Dabar graudu žiūrėti į Vyriausybės narius ministrus. Pandemija parodė, kad valdyti valstybę ir dar ekstremaliomis sąlygomis yra milžiniškas išbandymas, didžiulė atsakomybė. Čia ne žurnalų viršeliai, juokeliai facebooke, smagus pakalbejimas TV/radijo studijose, maudymasis viešumos spinduliuose, skaldyti kareivio Šveiko bajerius, svajoti apie Prezidento postą. Dabar būti vyriausybės nariu yra žvėriškai sunku. Dabar politika rodo savo ne spindesio veidą. Atsakomybė didžiulė, o populiarumo, naudos ar tiesiog malonumo būti politiku – jokio.
Niekas dabar nemyli Šimonytės ir Dulkio. Žirniukų revoliucija išsikvėpė. Virusas išdulkino žirniukišką kilimą, kuris buvo ne kas kita, o tik smagus karjeros žavesys. Tie, kurie apie politiką manė kaip apie profesiją, apie karjerą, kaip apie buvimą ant scenos – viešo dėmesio centre, dabar tepamato, kad politika yra juodas sunkus darbas, nuo kurio priklauso masės žmonių gyvenimai, pajamos, išgyvenimas, sveikata ir gyvybė. Pandemija rodo visai kitą politikos veidą.
Panašiai kaip gyvenimas A. Kamiu „Mare“, politika – tai nesavanaudiška, populiarumo neieškanti, tarnystės reikalaujanti veikla, pasiaukojantis problemų sprendimas.
Pandemija perkelia politiką nuo reitingų prie žiaurios tikrovės.