Vilniui atleidžiama, Kaunas smerkiamas (Nerijus Povilaitis. Delfi.lt: „Sprendimą dėl LGBT eitynių pavadino gėdingu: čia kaip autoritarinėje Baltarusijoje“).
Ką tokie net neslepiami dvigubi standartai turi bendra su pilietine ar kultūrine pozicija?
Ir tas amžinas lietuviškas provincialumas: ką pagalvos apie mus globaliai, tenai, Ponai? Mes juk dėl jų gyvename ir nuolatos siekiame jų malonės. Mūsų piliečiai, mūsų tradicija, mūsų žmonės, mūsų Konstitucija tai jau nieko nereiškia. Svarbu įtikti Ponams. O jeigu jie neduos europinigų administracinei šventei?
Kaunui nebūtina žiūrėti į Čečėniją, galima giminiuotis kad ir su Lenkijos miestu. Ten dabar yra nemažiau Europos nei daugumoje Europos miestų.
Na, o dėl kultūros, tai reikia pasakyti, kad išangės kultūra niekuomet nebuvo Europos kultūros dalis. Niekuomet istoriškai ir niekuomet kultūriškai. (Be abejo, kalbu apie visuminį kultūrinį-socialinį-politinį bruožą, o ne individualius asmenis).
Tai yra paskutinių dešimtmečių vartotojiškos kultūros dalis. Tapęs masiniu reiškiniu, vartotojiškas požiūris į kūną, seksualumą, lytį vis labiau įgyja plebėjiškos minios instinktų pavidalus.
Va tokius „europietiškos kultūros“ pavidalus: