Abejoju, ar yra gera idėja reaguoti į kiekvieną VDU ar rektoriaus (ČIA) paminėjimą viešoje erdvėje, ypač jei dar manai, kad tai su viešo pažeminimo kvapu.
Didžiausias kritinio mąstymo priešas – pasaulio anonimiškėjimas ir biurokratėjimas. Žmogaus kaip individo ištirpdymas anoniminių komisijų funkciniuose nurodymuose.
Įvaizdžio, Ekrano, Žvaigždės, socialinių tinklų, Viešos Nuomonės, Valdžios, Funkcijos, Žmogiškųjų Išteklių Komisijos, Rinkos Poreikių dominavimas prieš štai šį konkretų (todėl substancinį) individą.
Nieko naujo nuo Durkheimo „Savižudybės“ (1897) ir Kafkos „Proceso“, „Pilies“ laikų, tik galbūt kvadratu…
Deja, bet pats mūsų VDU dreifuoja paskui pasaulio madas. Ką reiškia Studijų Programų Komiteto galios augimas? Kažkas (netgi doktorantas, svarbu, kad Komitete) gali 30 metų išdirbusiam dėstytojui nežinia kuo remdamasis pranešti, kad jo dėstomą kursą rekomenduojama pataisyti arba nuo šiol dėstyti su kitais dėstytojais. Studijų procesą organizuoja katedra, o katedra yra akademinė bendruomenė? ar Komiteto valdžia?
Arba kiek pastangų dedama Studijų Kokybės Skyriaus norint sužinoti studento nuomonę ir pagal ją gerinti studijų kokybę. O kas paklaus dėstytojų, kaip gerinti studijų kokybę? Žmogiškieji ištekliai turi prisiderinti prie įnoringo (neretai tingaus ir nesugebančio per visą semestrą rimtai perskaityti vieno mokslinio teksto ir pasiruošusio aukoti net 25 proc. balo) Kliento įgeidžių?
Dar nėra labai blogai, bet tendencijos link biurokratinio valdymo yra. Tai laiko dvasios ženklai, kritinio mąstymo traukimosi ir funkcinio mąstymo didėjimo ženklai.
Kritinis mąstymas ne įdiegiamas, ne išugdomas, ne sumetodinamas, ne suinstitucionalizuojamas. Jo perteikti neįmanoma. Metodinėmis priemonėmis jį gali tik užmušti. Galiausiai kritinis mąstymas nėra kažkokia savaiminė vertybė, kaip kokybiškas majonezo padažas ar studijų proceso gerinimas. Kritinis mąstymas yra egzistencijos savybė. Tai kyla iš individo vienkartiškumo, praeinamumo, baimės, svetimumo, vienišumo pajautos. T.y. visa tai, kas priešinasi Visuomenei, Metodui, Rinkai, Viešumui, Anonimiškumui.
Sokratinis kritiškumas gali būti ugdomas, nes tai sąvokų (koncepcijų, sampratų) analizė. Neatsitiktinai atsirado ir egzistuoja sokratiškoji pedagogika. Tačiau po Dostojevskio, Kirkegoro „baimės ir drebėjimo“, to paties Kafkos Jozefo K, Camus „L’Étranger“ ar Heideggerio Dasein, ar Šliogerio bulvės kritinis mąstymas tegali būti ne kas kita, o tik individo pajauta, kad something wrong su šiuo pasauliu ir mano padėtimi jame, nes šis pasaulis agresyviai atakuoja individą tikrovės pakaitalais, įskaitant ir „kritinio mąstymo“ lozungą tarp daugybės kitų.
Kritinis mąstymas universitete – tai susitikimas su moralinėmis pasaulėžiūromis, t.y. su tuo, kas nesumeluota, kuo tikima, kitaip tariant, su skirtingomis individualiomis metafizikomis. Tai pasiruošimas stebėti ir susitikti su Mokytoju, kurio funkcija yra parodyti patikrintą kelią, kryptį, parodyti Vakarų kultūros šaltinius. Juos individas jau turės „kramtyti“ pats. Tuo tarpu Bolonijos procesai, Komitetų komitetai, savianalizės, studentų prioretizavimas, mokslinių lentelių pildymas, dėstymo krūvio skirstymas, atitikimas rinkos poreikiams ir t.t. yra kažkoks mokymosi pamušalas, antrarūšė tikrovė, pretenduojanti į svarbiausią vaidmenį. Tai biurokratinis kultūros, studijų, dėstymo (anksčiau sakydavo, mokymo), pasaulio pažinimo prievartavimas.
Biurokratinis mokslo ir studijų administravimas yra neišvengiamas. Būtina surasti balansą.
Bus tik sunkiau. Svarstyklės aiškiai pasisuko į vieną pusę. Naujosios žmogaus teisės, smurtas žvilgsniu, pamišimas dėl diskriminacijos, kuri tapo ne kas kita kaip saviraiškos burbulu. Social justice fanatizmas, kai 19-metis studentas geriau už kuklų dėstytoją, kuris stebi ir skaito keliasdešimt metų, žino kaip reikia gelbėti pasaulį. Žodžio laisvės, akademinės tyrimų laisvės varžymai, kylantis iš naujųjų jaunųjų aktyvistų. Visa tai jau yra Vakaruose. Dar pridėjus lietuviškas „atitikimo rinkai“ tendencijas, finansines sąlygas universitetui, algas ir visa kita – prošvaistės ne kokios. Instrumentinis, funkcinis, biurokratinis, „žvaigždinis“, masinis mąstymas įsivyravo.
Kaip artes liberales galėtų būti salele šitame judėjime?
kad visos ideologijos kažkada nusibosta ir tampa juokingos.Kol kas reikia prisitaikyti?Arba žūti?
sureagavo į iškilaus administratoriaus tuščiakalbę. Nebūtų iškilus – nebūtų sureagauta (į visas tuščiakalbes negi reaguosi). Argi tai blogai? Kita vertus, vyriausybei nusprendus sunaikinti mokytojų rengimo universitetą (pradžioje per studentų krepšelius, o po to ir administraciškai), tas pats vadovas ėmėsi žingsnių kiek įmanoma išsaugoti minimą universitetą neišardytą (pakeitus iškabą, prijungus prie VDU etc). Sėkmės jam šiame darbe!
esu labai toli nu akademinio pasaulio problemų. Bet vis tiksmalsiam įdomu žinoti kaip ten keitėsi aplinka nuo tų laikų kai į dėstytojus žvelgėme pagarbiai ypač į drąsius laisvus savo minčių skleidėjus . o štai dabar tampa nesuprantamu dalyku,kai sužinome, kad JAV universiteto studentai atsisako klausyti nobelisto, pasaulinio garso mokslininko pranešimų, kurso vien todėl kad tokio moslininko inuomonė, išpažįstamos vertybės prieštarauja naujosioms modernios libertarinės, leftistinės ideologijos mintims. Tai toleruoja ir universitetų vadovybė , ji atsisako tokių principingų mokslininkų, neatsisakančių savo nuomonės , Tikėjimo , neišduodančių Jo reikalavimų. Tai ne pavieniai atvejai . Tai , tur būt naujos decivilizacijos banga , kuri sugriaus? šią , bet ar bus kas nos pastatyta reikšmingesnio tuose griuvėsiuose? Prisiminikim jakobinų revoliuciją Prancūzijoje , vieno iš vadų… Skaityti daugiau »
Andrius Švarplys rašo:”Didžiausias kritinio mąstymo priešas – pasaulio anonimiškėjimas ir biurokratėjimas…Kritinis mąstymas ne įdiegiamas, ne išugdomas, ne sumetodinamas, ne suinstitucionalizuojamas. Jo perteikti neįmanoma. Metodinėmis priemonėmis jį gali tik užmušti….Kritinis mąstymas yra egzistencijos savybė…Tai kyla iš individo vienkartiškumo, praeinamumo, baimės, svetimumo, vienišumo pajautos… Įdomu diletantui skaitinėti suinteresuotų asmenų samprotavimus „kritinio mąstymo” sąvokos tema, atitinkančius kiek vieno iš jų „nuosavą” šios sąvokos „supratimą”. Būtų”mažiau įdomu skaityti” šias aštrias diskusijas, jei visi”Kritinio mąstymo”žinovai ir jo kaip mąstymo būdo neigėjai susėstų ir visi sutartų kas tai per iš vakarų”parneštas daiktas”. Visiems yra akivaizdu, kad mąstymas tėra tik žmogaus proto savybė. „Kritinis mąstymas”tėra tik vienas iš žmogaus mąstymo būdų. Tad autoriaus teiginiai, kad žmogaus savybė mąstymas gali turėti „priešų ar draugų”kelia abejonių net ir mažaraščiui… Skaityti daugiau »
pažinus protas nepalieka vietos kritikai, žinojimas yra žinojimas o rėmai Tiesa, tuo tarpu pliurpalizmas atveria kelią dar vdidesniam pliurpalizmui tada norom nenorom pradeda lysti pliurpalizmo kritika. O kiek pliurpalizmas pagimdęs specialybių visokiausių pliurpėjų ir pliurpėjų kritikų.
kritinis(sprogstamas) ar kritiškas mąstymas?
kažkas yra pasakęs jei jaunas nesi liberalas tai neturi širdies, jei senas esi liberalas tai neturi proto. Pažinaus proto.
Kas pasakys,kuo gi pasibaigs visuotinis marazmiškas pasaulio nuprotėjimas?Vaikai jau ne tėvų,valstybės,lytis kaip džinsai,pirk ir keiskis,vyresnis žmogus atgyvena,seniams eutanazija ir t.t.Kas toliau?Ar neprišauksim tikros pasaulio pabaigos?Ar virusas-maras nėra pabaigos pradžia?Paspringsim ta liberalia laisve.Ėjimas prieš Dievą ir prigimties neigimas veda į tikrą pražūtį.Pinigai ir malonumai užvaldė protus,švento nėra nieko.
Kelinta diena stebiu kaip žmonės stengiasi įkopti į savo kritinio mastymo viršukalnes ir kažkaip savaip apibrėžti ta nuostabiai patraukliai skambanti žodžiu junginį . Suprasčiau jei autorius butu tas kurio str. skaitydamas galėtumei žmogus pamatyti to kritinio mastymo pavyzdžius ir kaip dera ‘beretiniam bobausiui’ baugščiai dairantis šūktelėti . . ..- vat čia tai proto aiškumas .. štai kur minties galiūnas.. visos Rusios demokratijos tėvas… didysis minties etmonas ..stūksanti naujoji Gedimino kalno viršūnė su naujais pastatytais kritinio mastymo rūmais . Grįžtant į realu pasaulį pagal kerčių ir batai .. viso to toli gražu pasigendama ir pas autorių . Aplaižyti ,saldus ir masėms patrauklus vargiai toks galėtu save sukritikuoti iš šono žiūrint ir taip parodyti to savo kritinio mastymo dugną .. nuo kurio… Skaityti daugiau »
todėl nesuprantu, kodėl p. Švarpliui vis pritrūksta paprasčiausių lietuviškų žodžių.
Paprastas, pirmas ar galli silpnapročiai kritiškai mąstyti?, antras į valdžią eina bevik bepročiai, vedami tik godumo, arba donkicotizmo.