… ir ką apie tai sako Christopher Lasch su P. Deneen?
Demokratijos pagrindas – lokalios bendruomenės, kurios, kadangi yra įsišaknijusios, suvokia savo įsipareigojimą puoselėti šeimą, aplinką, kaimynystę, religiją, solidarumą, dorybę. (Sutampa su Alexiu de Toquille išvada apie demokratiją Amerikoje. Taip pat sutampa su senovės Graikijos demokratijos pagrindais). Iš čia kyla Amerikos Konstitucijos apsauga individo ir valstijų teisėms (kurios abi suprantamos kaip vieta-argumentas apriboti centrinės valdžios galią), religinėms bendruomenėms, teisei į ginklą, į susirinkimus. Trumpai, tai konstitucinės Laisvės vieta (locus).
Šis pasaulis buvo puoselėjamas žemės ūkio ekonomikoje (tačiau nėra nesuderinamas su kapitalistine ekonomika, bet tai kita tema). Vis dėlto, darbo jėgos išvadavimas – valstiečių perkėlimas į fabrikus – pradeda performuoti ekonominę-socialinę, bet ne konstitucinę, struktūrą. Modernizmas nesunaikina, bet reformuoja JAV konstitucionalizmą, pvz., panaikina vergiją ir rasinę segregaciją. Modernizme (19–20 a.vidurys) elitai dar yra nacionaliniai, todėl dar yra įsipareigojantis ryšys su masėmis, tauta, darbo vietomis, švietimo sistema, pvz., įvairiose valstijose prasideda identity politics, kad į švietimo sistemą būtų integruoti spalvotųjų vaikai. Dar yra nenutrūkęs locus ir politinio centro ryšys, politinis reprezentatyvumas (responsyvumas, atskaitingumas). Dar gyvas tikėjimas demokratija.
Tačiau ekonomikai tapus globalia, gamybai ieškant didesnių mastų (ką užtikrino Bretton Woods sistema ir tebeužtikrina WTO su IMF ir WB), pradeda formuotis nauja globalistų klasė. Ją išugdė ir tebeugdo laisvas bei globalus prekių / paslaugų / informacijos / finansų judėjimas. Globalistų klasė natūraliai ir galutinai nutolsta nuo locus (šeimos, bendruomenės, kaimynystės, dorybės, šaknų), nes toks nutolimas yra pagrindinė sąlyga karjerai. Globaliam judėjimui reikia globalių žmonių, globalaus gyvenimo būdo, globalios pasaulėžiūros, globalios kultūros (anti-kultūros, vartojimo). Multikultūralizmas, įvairovė, vartojimas, atviros sienos yra neišvengiami globalizmo palydovai. Sugebėjimas pasinaudoti (manipuliuoti) informacija yra esminis globalizuoto žmogaus tipažo bruožas („Volstryto vilkas“).
Globalizuoto elito klasės formavimasis susistiprėja 9 dešimtmetyje (R.Reagano ir M.Thatcher reformos), o ypatingą pagreitį įgauna po 1989 m., nelikus jokios konkurencijos.
Globalizuota sistema JAV įveda naujo tipo segregaciją tarp turtingųjų ir vargšų, pritaikytą ir visiškai atitinkančią formalius demokratijos ir konstitucinius reikalavimus. Turtingieji „demokratiškai“, „teisėtai“, „legaliai“ atsiskiria nuo vargšų ir įtvirtina savo turto statusą prieš varginguosius (pas mus buvo „runkeliai“, „varguoliai“, atsimenate?). Atskirtis pasireiškia simbolinės / informacinės / pajuokiančios galios primetimu („ko nori mergaitė?“, klausė pas mus parodjijuojantys tuos, kuriems šis klausimas buvo ne juokingas, o visiškai realus).
Šį procesą skatina identity politics, kuri atitrūko nuo integracijos siekio ir pasuko link privelegijų politikos, įtvirtinančios nesibaigiančią diskriminaciją ir uždarų grupių išskirtinumą. Globalizmas susitiko / susijungė su radikalios Kairės išlaisvinimo (identity) politika, nes 1) turi bendrą priešą, nepasiduodantį rinkos, kūno, lyties, šeimos, kultūros manipuliacijai (performavimui) ir 2) įvairių grupių, saviraiškos, kūno išlaisvinimas turi ekonominį potencialą ir yra parankus laisvam judėjimui, globalistinei tvarkai. Todėl Respublikonų partija dar iki D. Trumpo iš esmės niekuo nesiskyrė nuo Demokratų partijos; Paul Ryan nuo Nancy Pelosi ar Clintonų (išskyrus sveikatos draudimo reformą, kuri smogė verslo pinigams).
Bet svarbiausia politinė pasekmė šito proceso (kurį įkūnija jau nebe keistas naujadaras Liberal Left, Dešinės ir Kairės hibridas) yra konstitucinio egalitarizmo erozija. Globalizuoti elitai atitrūksta nuo locus (ekonomiškai, socialiai, kultūriškai ir galiausiai politiškai); bendruomenių savivaldą keičia biurokratinės valdžios (elitų) intervencijos; dorybę keičia multikultūralistinė įvairovė, persmelkta kaltės tironijos; įsišaknijimą, pareigą artimajai aplinkai keičia globalistinis atvirumas svetimam, kitokiam; tausojimą (saiką) keičia ekonomizmas, vartojimas, karjerizmas. Universitetai tampa naujo globalizuoto elito gamyklomis: arba karjerizmui pasišventusių, arba tapatybų politikai/diskriminacijos/socialinio teisingumo karių treniravimo centrais. Globalizuotas elitas – tiek iš Dešinės, tiek iš Kairės – yra giliai anti-demokratinis.
Kyla esminis klausimas: kaip galima demokratija? Demokratijos locus – savivaldi, tausojanti, atskaitinga, lokali, sava kultūra besivadovaujanti bendruomenė – yra transformuojama ne kuria nors kryptimi, bet išnykimo kryptimi.
Tai ir yra elitų sukilimo bei demokratijos išdavimo esmė.