Kaunas pastaruoju metu taip gerai tvarkėsi, kad prieš tai buvusi valdžia turėtų tiesiog prikąsti liežuvį, iš gėdos bėgti slėptis už artimiausio kampo ir ilgai neiškišti ausų. (Kauno nepartinė valdžia buvo gyvas įrodymas/priekaištas visai partinei sistemai Lietuvos mastu, prisimenant, kokiais pavojais buvo gąsdinama ir tebegąsdinama Lietuva, kad tik nebūtų leista nepartiniams politiniams judėjimams aktyviai dalyvauti rinkiminėje politikoje).
Kaip vairuotojas, galiu pasakyti, kad tokio operatyvumo reaguojant į duobes ir įvairiausias eismo problemas iš savivaldybės pusės nebuvo per visą Kauno istoriją, kiek siekia mano atmintis.
Jau bebuvom pradėję tikėti geltonu „Kaunas tvarkosi“ plakatu, kai su medžių kirtimo vajumi, galima sakyti, per vieną dieną žlugo visas pasitikėjimas.
Juk galiausiai neesmė, ar reikia kirsti/nereikia, yra įrodymų/nėra, ekspertai už ar prieš, kelia pavojų medžiai/nekelia, gražu/negražu. Visa tai svarbu, be abejo.
Tačiau ką tu laimėsi važiuodamas su Įrodymo ar Eksperto tanku per žmonių galvas? Pasitikėjimą laimėsi? Teisybę laimėsi? Nejau du menininkai ir vienas teisininkas ir yra tas Didysis Teisinės Valstybės Priešas? Įstatymo Laužytojas?
Praėjo 27 metai, bet taip valdžia ir neišmoko, kas yra pilietinė visuomenė, kuo ji skiriasi nuo riaušių kurstytojų. Kas yra įstatymo viršenybė ir kas yra demokratinis pasitikėjimas. Kas yra pilietinis aktyvumas, o kas – įstatymo laužymas. Nepartinė valdžia pasirodė niekuo nesiskirianti nuo tos pačios suzombėjusios partinės nomenklatūros… Policinės valstybės santykis su savo piliečiais tęsiasi.
Daug kas jau neprisimena, bet prieš kelis metus, per pedofilijos istorijos įkarštį, Kauno policija pusę metų po teismus tąsė paauglę ir jos mamą, kad ana kreidelėmis prie Vytautinės ant Nemuno krantinės buvo parašiusi „Tiesos“… Tuomet miesto savivaldybės sudaryta komisija tai traktavo kaip pilietinį aktyvumą ir prašė policijos nutraukti persekiojimą, bet policija nepaklausė. Niekam plačiau Lietuvoje tai neužkliuvo.
Prieš savaitę Kauno vicemerė rašė: „Tvirta ir veikli bendruomenė yra vienas sėkmingo miesto pagrindų. Nuolat sakome, kad Kauną kuria patys kauniečiai, o mūsų tikslas – padėti tai daryti. Stipriai veikiančios bendruomenės gyvybingam miesto gyvenimui reikalingos lyg oras…“. Ir todėl paskyrė 300 000 eurų bendruomenių ir NVO veiklai.
Žodžiai gražūs, bet visumoje matyti, kad tai toks pats – administracinis, biurokratinis – santykis. Numetam kaulą ir būkite patenkinti. Kol bendruomenėms nebus atvertos savivaldos politinių sprendimų priėmimo durys, kol miesto valdymas nebus maksimaliai atvertas miestiečiams, jų organizacijoms, tol plakatai „Kaunas tvarkosi“ neįtikins. O V.Matijošaičio kompanija visą laiką vengė tą daryti.
Kauno valdžia dar nėra miestiečių. Keliai yra gerai, bet to neužtenka.