Veidaknygė
Jeigu šie skaičiai teisingi, tuomet kyla klausimas: kodėl 1,1 milijardo turtingiausiųjų pajamų yra pripažįstamos kaip „neapmokestinamos pajamos“?
Sekantis klausimas. Prisiminkim „klasikinį“ argumentą, kodėl nereikia įvesti progresinių mokesčių Lietuvoje – turtingųjų arba pasiturinčios viduriniosios klasės sluoksnis yra toks mažas, kad tiesiog nėra kam mokėti tų progresinių mokesčių. Apmokestindami papildomai šį sluoksnį, mes galutinai užveršime kilpą ant ekonominio gyvybingumo, mat šis sluoksnis ir kuria darbo vietas, pritraukia investicijas. Pagal šią lentelę, žmonių gaunančių 2142eurų ir daugiau yra tik 85 tūkst. Iš 1mln.200tūkst. dirbančiųjų, gaunančių pajamas.
BVP yra sukuriamas, pasakykim, normalus, pvz. BVP per capita Lietuva prieš kelerius metus aplenkė Estiją. Tai kur nusėda visa „mėsa“, jeigu iki šiol nėra jokios viduriniosios klasės?
Atrodo, atsakymas yra: nusėda aukščiau tų pajamų, kurias gauna 1mln.100tūkst.(t.y. iki 2142euro/mėn.). Kategorijoje 2142 euro ir daugiau tokių neapmokestinamų pajamų yra 1,5 milijardo eurų.
Galima sutikti, kad reikia įvesti Sodros įmokų lubas, nekilnojamo turto ir automobilių mokesčius (TVF ir EK rekomendacijos), kartu su didesniu tarifu turtingiesiems sumažinti darbo mokesčius tiems 1,1mln., kad amortizuotų verslui išlaidas. Be to, dar yra kitas reikšmingas resursas – šešėlinė ekonomika (iki 25% nuo BVP).
Bet kalbėti, kad nereikia smaugti „ekonominio variklio“ (tų 85tūkst.), kai apie milijoną dirbančiųjų vos išgyvena, tuo pačiu reiškia pripažinti, kad tas ekonominis variklis tiesiog neveikia. Reiškia pasakyti, kad mes privilegijuojame šitą mažumą, o dauguma turėtų pasirūpinti pati savimi – emigruoti arba skursti toliau. Protingi progresiniai mokesčiai tolygiau paskirstytų pajamas ir galbūt tai būtų vienas iš ekonominių variklių?