VRK darbo grupė patvirtino tai, kas iš esmės buvo aišku visą laiką. Ramūnui Karbauskiui serialas buvo svarbus ne dėl politikos, o dėl pseudo-pagoniškos kultūros sentimentų, blaivybės, paprasto žemės žmogaus ir panašių dalykų.
Neatmestina, kad politikas/verslininkas/žemės magnatas gali turėti vertybinių įsitikinimų, kultūrinių sentimentų. Dar labiau pagrįsta manyti, kad politikas/verslininkas/žemės magnatas taip siekia gero visuomeninio įvaizdžio, turinčio supurenti plačią pasitikėjimo dirvą, kurioje lengviau daromi žemės sandoriai ir renkami „žemės žmonių“ balsai politinėje karjeroje. Tačiau visiškai aišku, kad R.Karbauskio ir „Agrokoncerno“ politinė įtaka yra išpūstas burbulas.
Kad ir kiek valdančioji politinė klasė (politiniai ir žiniasklaidos veikėjai) stengėsi per dvejus metus demonizuoti „Agrokoncerną“, nieko konkrečiai prikabinti nepavyko. Opozicija turi visas galias kreiptis į VSD, STT, FNNT, Prokuratūrą dėl nuolat eskaluojamų rusiškų dempinguojamų trąšų, bet kažkodėl to nedaro. (R.Valatka rašė, kad „tam tikra prasme galime laikyti“, jog šiais kruvinais Karbauskio pinigais finansuojama Rusijos agresija Ukrainoje, žūsta Ukrainos kariai).
Tikra ironija ir lietuviška post-sovietinė politinė realija yra ta, kad ta pati lietuviška valdančioji politinė klasė (liberalai, konservatoriai, LNK, „Lietuvos ryto“ medijos) per MG Baltico skandalą pasirodė esanti iki ausų korumpuota ir sukūrė situaciją, kuri VSD pažymose vadinama „valstybės užvaldymo požymiais“. „Agrokoncerno“ politinė įtaka, palyginti su šitais „požymiais“, yra panaši į kumečio su šake galią prieš milijardinius valstybės užsakymus gaunančią MG Baltico „Mitniją“.
Visuomeninis interesas yra tiek išskaidrinti žemės rinką provincijoje nuo monopolininkų dominavimo, tiek apsivalyti nuo didžiosios politinės korupcijos/viešųjų pirkimų/partijų atidirbinėjimu verslui – Ministerijose ir Seime Vilniuje. Ir nuo politinę korupciją subtiliai aptarnaujančios žiniasklaidos.
Žinoma, neįmanoma apsivalyti nuo to, kas yra sistemos egzistavimo pagrindai. Įmanoma tik demaskuoti vieno cecho viršininką, kai jo savivaliavimas pradeda grasinti kitų cechų korumpuotoms schemoms ir pačiai gamyklos direktorei.