Šis „super-prodiuseris“ galutinai įtikina: verkiant reikia išviešinti LRT-prodiuserinių firmų sąmatas (žr. DELFI.lt: „Laurynas Šeškus. 50 000 eurų už vieną laidą – daug ar mažai?“.
„Apšvietimo“, „kamerų“, „veidų“ ir „objektyvų“ ekspertai įsisuko į valstybės biudžeto 36 milijonus eurų ir dabar tikisi tokiais straipsniais paruošti visuomenę neišvengiamam sąmatų atskleidimui – „normalioms“ kainoms.
Nejaugi jie nesupranta, kad su tokiais aiškinimais jie šaudo sau į koją? „Papasakosiu tiems mulkiams apie aukštalipius, 30 kg svorio įrangą ant pečių ir nenutrūkstamą technologinę ir žmonių grandinę: o gal ir patikės, kad Siaurovizijos kainos yra normalios“.
Jeigu reikia tokio piaro, vadinasi, situacija ten išties rimta. Užuot ramių-ramiausiai atskleidę visą informaciją, įvairiausi veikėjai iš LTV pradeda didįjį išlikimo žygį:
– vienas (turbūt iš siauresnio Siauro rato) rašo laišką Europos transliuotojų asociacijai – „smaugiama žodžio laisvė! Naikinamas LTV nepriklausomumas! Politinis įsikišimas!“ (žr. LRT.lt: „EBU: reikalavimas atskleisti konfidencialią informaciją kelia susirūpinimą dėl LRT nepriklausomumo“);
– kitas ligos patale per vieną dieną tampa grūdų rinkos ekspertu ir neva demaskuoja Lietuvos problemą Nr.1 – R.Karbauskį. Prieš mėnesį, tiesa, pats tyliai-saugiai-šiltai įsitaisęs su savo politine (neva nešališko humoro) laida į biudžetinius pinigus LTV (žr. „Klausimai Karbauskiui nesibaigia: vėl nerimsta Haroldas Mackevičius“; „Klausimų Karbauskiui turi ir Haroldas Mackevič“
– kadaise vakarietiško žurnalisto įvaizdį puoselėjęs TV prodiuseris E.Jakilaitis, kukliai pasigyręs, kad „mes taip norime gyventi ir dirbti už 50 tūkst. pelno nuo 2,6 mlijono“, iš karto pereina prie profesionalių klausimų valstybės Priešui Nr.1. Tiesa, užmiršęs apie vakarietišką skaidrumo principą ir parlamentinę viešųjų finansų kontrolę.
– na, ir dabar šis co-prodiuseris detaliai paaiškina, kad viskas normalei.
Tikras prodiuserių maištas! Sukilimas vištidėje 🙂
Toks ekspertinis paaiškinimas runkeliams savo esme nesiskiria nuo Liberalų Sąjūdžio bandymo įtikinti savo racionalų rinkėją, kad viskas buvo tik asmeninis E.Masiulio biznio reikalas.
Tuo tarpu, galime išvesti Siauro-pseudovalstybininkų televizijos dėsnį: LTV studijų spindesys atvirkščiai proporcingas socialiniam jautrumui, pilietiniam atvirumui, skaidrumui ir demokratijai.
Mes nenorime „šok su žvaigžde“ spindesio, mes norime realaus nuomonės pliuralizmo, visuomenės skaudulių įgarsinimo.
Mes nenorime TV prodiuserių-ekspertų valdymo, mes norime visuomeninės televizijos.