Akvilė Vitkauskaitė | kauno.diena.lt
„Vien tik rinkos pasaulis nususina žmogų, paverčia jį prekybos vienetu, įsuka visuomenę į vadinamąsias žiurkių lenktynes, todėl reikalingi demokratiniai, pilietiniai ir kultūriniai atsvaros stabdžiai“, – taip šiandienę tarptautinę situaciją mato politologas dr. Andrius Švarplys.
Žvelgdamas į šių dienų tendencijas, politologas netrykšta optimizmu: veikiausiai to, ką laikėme tradicine politika ar svarbiomis socialinėmis-moralinėmis skirtimis, nebeišvysime.
Užleisti vietą
Po Šaltojo karo neoliberalizmas ir didžiųjų korporacijų interesų gerovė tapo it savotiška pasaulio tvarkos konstanta. Dr. A.Švarplys sako, kad globalizacijos atšaukti negalime. „Tai natūrali ekonomikos, technologijų ir žmonių socialinių-kultūrinių ryšių plėtra. Tačiau kai prekybos ir pelno rinkų interesai nusveria žmonių bendruomeninius, socialinius, sveikatos ir galiausiai demokratijos bei laisvės poreikius, iškyla būtinybė apriboti komercinius interesus“, – pastebi politologas.
Pasak jo, globalus neoliberalizmas pasižymi tuo, kad yra linkęs ignoruoti nacionalinių bendruomenių interesus tarptautinių korporacijų ir institucijų naudai.
„Gamyklos iškeliamos ten, kur pigesnė darbo jėga ir mažesni mokesčiai. Didelės korporacijos nesiskaito su eilinių žmonių problemomis ir neretai važiuoja buldozeriu, kaip matėme Lietuvoje „Chevron“ atveju. Valdžia pradeda spausti vietinius gyventojus, kad jie pasislinktų ir užleistų vietą naujiems atvykėliams imigrantams, kaip vyksta Vokietijoje, Švedijoje. Laisvas prekių, pinigų, paslaugų ir žmonių judėjimas yra gerai ekonominiam augimui skatinti, tačiau nereguliuojamas jis poliarizuoja visuomenę – mažumą praturtina, daugumą palieka užribyje – ir įtvirtina elito dominavimą“, – aiškina dr. A.Švarplys.
Globali prekybos sistema veikia ir veiks, bet jau pradėjo kelti iššūkį savivaldos, demokratijos ir nacionalinės bendruomenės idėjai, sako politologas. „Todėl mes matėme „Brexit“, Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu, kylančius dešiniuosius sąjūdžius Vakarų ir Vidurio Europoje. Vien tik rinkos pasaulis nususina žmogų, paverčia jį prekybos vienetu, įsuka visuomenę į vadinamąsias žiurkių lenktynes, todėl reikalingi demokratiniai, pilietiniai ir kultūriniai atsvaros stabdžiai“, – taip situaciją mato analitikas.
Istorijos pabaiga?
Žlugus blogio imperijai Sovietų Sąjungai, triumfavo Vakarų liberalioji demokratija. Dr. A.Švarplys teigia, kad tai lėmė, jog pagrindinis pastarųjų 30 metų evoliucijos bruožas – Vakaruose įsivyravęs istorijos pabaigos suvokimas. Dėl šios priežasties netruko atsirasti svarbių padarinių visose srityse.
„Ekonomikoje tai lėmė įsitikinimą, kad tik nereguliuojama rinka gali užtikrinti ekonomikos augimą – tai atvedė į 2007 m. globalią bankų krizę ir euro zonos valstybių nacionalinių biudžetų krizę. Kalbant apie saugumo reikalus, pradėta manyti, kad civilizuotiems Vakarams daugiau kariauti nereikės, tiesiog nebus su kuo. Armija daugiau reikalinga taikos misijoms, o ne rimtam karui. Todėl visos didžiosios Vakarų valstybės pradėjo mažinti išlaidas saugumui: Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija (kai kurių analitikų teigimu, padėtis Vokietijos armijoje yra katastrofiška), JAV tik D.Trumpo kadencijos metu pradėjo didinti lėšas“, – sako dr. A.Švarplys.
„Turbūt dėl tos pačios priežasties matėme tokią nerangią, nenorią ir neadekvačią Vakarų valstybių poziciją Rusijos agresijos Ukrainoje atžvilgiu. Vakarai tiesiog atsisako matyti Rusiją kaip agresorę ir regi ją daugiau kaip partnerę. Kartu su Sovietų Sąjunga pasiekta pergalė Antrajame pasauliniame kare tai tik dar labiau skatina ir Rusija tai išnaudoja“, – tęsia jis.
Naujoji moralė
Galiausiai kaip trečią pokyčių sritį dr. A.Švarplys įvardija kultūrinę sferą. Pasak jo, kartu su amžinos taikos ir nuolatinio ekonomikos bei socialinės gerovės kilimo vaizdiniu susiformavo pažangos įsitikinimas.
„Begalinė saviraiška, kurią užtikrina įvairios technologinės platformos, kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „Twitter“, kartu su naujosiomis žmogaus teisėmis sukūrė naująją moralę, pagal kurią viskas keičiasi, nėra jokių stabilių, objektyvių prigimties atramų bei autoritetų, pats žmogus yra absoliučiai laisvas subjektyviai, pagal savo jauseną spręsti savo likimą, net lytis neva yra tiktai socialiai konstruojamas dalykas. Geriausiai šią naująją moralę apibūdina žodelis „trans“. Viskas turi būti peržengta: lytis, šeima, prigimtis, tautiškumas. Ir to jau seniai negalima nurašyti marginaliniams socialiniams judėjimams. Pažangos politika dominuoja Vakarų elito sluoksniuose ir neretai įgauna antidemokratinius spaudimo, cenzūros, dominavimo pavidalus“, – sako dr. A.Švarplys.
Toks politinis pažangos sutarimas vyrauja ne tik Vakarų politikos, bet ir žiniasklaidos elito sluoksniuose. Pasak A.Švarplio, šiuo metu stebime klasikinį konfliktą.
„Kai kas nors monopolizuoja ar kitaip pradeda dominuoti valdžios – medijų ar politinių institucijų – lygiu, visuomenės apačios pradeda bruzdėti, kadangi jaučiasi prispaustos, mato, kad joms niekas neatstovauja. Todėl kyla judėjimai iš apačios, kurie dažnai neatsitiktinai vadinasi demokratiniais, laisvės ar alternatyviais“, – dėsto politologas.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale kaunoodiena.lt ti ČIA.