Lietuvos generalinis policijos komisaras paskelbė laišką Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos tinklalapyje. Taip pat galima rasti ČIA.
Išsakoma daug tiesų, bet nutylimas vienas didelis melas.
S.Skvernelis visiškai teisus, kai kalba apie visuomenės padėtį ir Lietuvoje susiklosčiusią socialinę degradavimo sistemą, policijos prestižo smukimą.
O melas yra štai koks: visiškai nutyli (be abejo, sąmoningai) policijos antipilietinę orientaciją, piktnaudžiavimo tarnyba dangstymą, rezonansinių bylų marinimą.
Piliečių pasitikėjimą užsitarnauti labai paprasta – apsikuopk ir apsiplauk. Viešumas ir skaidrumas. Visuomenė pirštu bado, kur yra neskaidru, bet S.Skvernelis meistriškai apie tai nutyli. Viską sukrauna ant socialinės degradacijos ir ant populistinės politikų kritikos (abiem atvejais teisingai), bet taip išvengia akistatos su vidinėmis policijos korupcijos (dangstymo) problemomis, įskaitant paklusnumą aukščiausiam politiniam ratui.
Dar pakeliui suspėja išjuokti TIESOS reikalaujančius žmones. Tai jeigu 100 000, kaip pats rašo S.Skvernelis, žmonių nėra patenkinti, tai gal būtų pilietiška nueiti pas juos ir padiskutuoti kaip policija galėtų pagerinti savo darbą, sužinoti, kas jiems kelia nerimą? Kodėl ten matoma tik mėnulio fazės, o ne rimta pilietinė kritika? O gal kur kas lengviau netirti pedofilijos bylos, padėti slėpti aplinkybes, lankstytis prieš politinę valią, ar pasiųsti Sąjūdžio pirmeivius ir Nepriklausomybės signatarus piketuoti į purvynus automobilių aikštelėje prie Seimo? Pirma pasiunčia piliečius toliau, o paskui kalba apie mėnulio fazes. Ką gi, munduro garbė šitiems visąlaik buvo savaiminė vertybė…
Tipiškas S.Skvernelio triukas: „Darnus kaltųjų paieškos choras gieda nematydamas realios problemos – kas darosi su Lietuvos visuomene, kodėl to nematoma arba nenorima matyti?“ Taip, su visuomene yra tikrai blogai. Bet turbūt ne mažiau blogai yra ir su politine valia, kuri per 23 metus sugebėjo įtvirtinti tokias sąlygas, kad bėgančiųjų iš šalies skaičiumi statistiškai pirmaujame ES. Bet apie politinę korupciją, apie sisteminę institucinę korupciją, valstybinių aferų „prasukimą“ ir dangstymą, be abejo, S.Skvernelio tekste nerasime nė žodžio. Kalta visuomenė, populistai politikai, net 100 000 tiesos ieškotojų, tik ne nesikeičiantys politiniai lyderiai ir, žinoma, ne policija.
Piliečiai nori stiprios, nepriklausomos, nekorumpuotos policijos, kuria būtų galima didžiuotis. Tai gyvybinis visuomenės interesas. Bet ar galima to pasiekti be atvirumo visuomenei, be ypatingo skaidrumo rezonansinėse bylose, be jautrumo eilinio žmogelio vargams, be nepakantumo policijos struktūrose dirbantiems sadistams ir kyšininkams? Parodykite bent vieną žingsnį šiose srityse ir mes pradėsime jus gerbti.
O tokie karingi laiškai, matyt, tik dar labiau skatina policijos ir visuomenės susipriešinimą. Deja, bet policijos galva mato tik piliečius, parsiduodančius „už 5 ar 10 litų, arba stiklainį agurkų ar rūkytos dešros gabalą“, bet nemato policijos atvirumo laukiančios visuomenės dalies.
P.S. Paties laiško stilių – pykčio pritvinkusį, cinišką, kaltinimais besimėtantį, priešus įžiūrintį, laidantį kritiką visur – tik ne į savo daržą, populistinę intonaciją – palikim ramybėje, tiek to. Nomenklatūrinė mokykla, taip pat darbas su kaliniais ir padugnėm turbūt daro savo. Yra laiške vietų, aiškiai skirtų mobilizuoti vidinę policininkų bendruomenę, bet liūdina, kad tai daroma sovietiniu stiliumi: gerbkime tą mums parankią Lietuvos dalį, o štai su kita (turbūt ta, kuri mus kritikuoja?) – kovokim. S.Skvernelio žodžiais: „Bet būkite ryžtingi ir bekompromisiai su kriminalinės, demagoginės ir populistinės Lietuvos dalimi“. Ar reikia suprasti, kad nuo dabar policija veiks ne tik kriminalinėje srityje, bet pereis ir prie politinių oponentų?