Man atrodo, giliausias R.Šimašiaus ir Co akcijos „Lukiškių aikštė – pliažas“ matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą.
Tik dabar vietoj stadiono, grūdų sandėlių, kalbama apie laisvę, laimę, deginimąsi. Kitaip tariant, nuosavas lietuviškas mąstymas išsivarto ir atlieka vidinės okupacijos funkciją. Savi šaudo į savus. Šimašiaus pliažas simboliškai-mentališkai galutinai pribaigia Sąjūdį, Baltijos kelią ir įtvirtina Vakarų civilizacijos butaforiją – pigų makdonaldišką hedonizmą.
Vau, Fine, Cool, Wow!
Bjauriausia, kad tai daroma partizanų, laisvės, kovų ir kančių vardu. „Partizanai kovojo, kad galėtumėm pavedžioti šuniuką, pažaisti šachmatais ir pasideginti saulėje“. Tai ir yra Tai.
Jėzuitų bažnyčioje Rotušės aikštėje sovietai buvo įrengę krepšinio salę. Ten, kur altorius, maldos vieta.
Šv.Gertrūdos bažnytėlė prie pat Laisvės Alėjos buvo paversta kruopų ir grūdų sandėliu.
Metodistų bažnytėlėje Juozapavičiaus prospekte sovietmečiu galėjai pažaisti stalo tenisą…
Šimašius, Armonaitė ir (vėl gi) „Laisvės“ partija yra „Black Lives Matter“ Lietuvoje. Tai yra Laimės civilizacija – deginimasis ant istorijos kaulų.