Žurnalistai dažnai klausia: gal lietuvių visuomenė pasikeitė ir Laisvės partijos inciatyvos turi teisę būti realizuotos?
Už Laisvės partiją balsavo 4,32% rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Taip, Laisvės partija valdžioje yra legitimiai. Tačiau Parlamento rinkimai yra tiktai vienas iš demokratinių mechanizmų. Yra ir kitų legitimumo šaltinių ir jo požymių: referendumai, protestai, viešoji nuomonė.
Stambulo konvencija: 49% prieš 22%.
Neturinčių nuomonės skaičius (29%) irgi labai iškalbingas, ypač žinant, kokio viešumo mastą buvo pasiekusi ši tema. Jis parodo, kad trečdaliui Lietuvos žmonių šis dokumentas yra svetimas, nuleistas iš kažkur, neaktualus, keliantis kontraversijas, įtartinas. Ir tai yra tiesa (daugiau skaityti „Dokumentas, kuris padalijo visuomenę: tyrė pozicijas skirtingais pjūviais“).
Tos pačios lyties partnerystės įteisinimas:
70% nepritaria arba greičiau nepritaria prieš 20% pritaria arba greičiau pritaria. 10% nežino (daugiau skaityti „Prezidentūra gavo atsakymus, kurių politikų užmojų tauta nepalaikys: skaičiai iškalbingi“).
Jokia demokratinė politika negali ignoruoti tokios visuomenės nuomonės.
Ir čia – ne šviesoforo statymo vietos ar kelio asfaltavimo klausimai, čia – esminiai konstitucinio lygio klausimai.
Šiuolaikinės demokratijos disproporcijos Lietuvoje pagal viešos nuomonės apklausas:
80% tradicinių ir demokratinių pažiūrų, su nepasitikėjimu žiūrinčių į elitistinės politikos siūlymus.
20% „progresyvistinių“, leftistinių pažiūrų, palankiai žiūrinčių į valstybės, ekspertų, globalių tendencijų bei partinės nomenklatūros vaidmenį.
Padėtis Lietuvos viešojoje erdvėje (pvz., LRT) ir valstybės institucijų politikoje (pvz., Konstitucinis Teismas ar Seimas) paprastu stebėjimu:
95% „progresyvumo“ ir 5% tradicinių pažiūrų.
Kur gali nuvesti tokia politika?
Ar dabar aiškiau, ką reiškia Brexito ir D.Trumpo šūkis: „Susigrąžinkime valstybę“?
Ir Seimo bei Prezidento rinkimų klausimu tautos nuomonė yra kardinaliai priešinga valdančių partijų siūlymams (daugiau skaityti „Apklausa: žmonės apie Seimo ir prezidento rinkimus turi kitokią nuomonę nei valdžia“):
– tiesioginiai mero rinkimai: 90% prieš 5%.
– kad visi Seimo nariai būtų renkami tiesiogiai: 67%.
– kad išliktų tokia pati mišri sistema: 27%.
– vadinasi, prieš partinę nomenklatūrą 94%.
– kad tik pagal partijų sąrašus: 2%.
– Prezidento tiesioginiai rinkimai: daugiau negu 95%.
– Prezidento rinkimas Seime: 1,7%.
Visuomenė deda partinę-nomenklatūrinę biurokratiją į stalčių. Deja, didžioji dalis jos vis dar sėdi Seime.
Tiesos.lt pastaba: Išsamiau savo poziciją dr. Andrius Švarplys išdėstė Žinių radijo laidoje „Kodėl planuojamas šeimų gynimo maršas kelia aistras?“ (vedėjas – Aurimas Perednis: ČIA) nuo 25 min.