Kaip N.Pumprickaitė vakar savo laidoje „Savaitės panorama“ pristatė kauniečių šeimos vaikų bylą?
Ogi kaip dviejų Seimo narių kišimosi istoriją.
Neįtikėtinas dugnas. Visuomeninė televizija, pasirodo, nieko nežino apie bylos faktus, žmogaus teises, tiriamąją žurnalistiką, viešinimo funkciją, institucijų priežiūrą, jų galimą piktnaudžiavimą, t.y. ji nieko nežino apie klasikines žurnalistikos funkcijas. Ji pradėjo veikti kaip sistemos stogas. Ji kviečiasi ne žmogaus teisių gynėjus, o institucinį mundurą plaunančią Kontrolierę.
Raigardas Musnickas jau nuo vakar skelbia pagrindinę šio pirmadienio vakaro Tautos Forumo mintį: „Ar dėl politikų interesų atsisakysime Reformos?“.
Suprask: visa problema yra šūkaliojančių poros politikų reikalas…
Apgailėtina.
Per šią savaitę buvo daug radijo ir TV laidų apie Kauno įvykius. Nė vienoje iš jų nebuvo žmogaus teisių gynėjų, kurie klaustų ir analizuotų situaciją iš žmogaus teisių perspektyvų, iš tėvų pusės. Juk šeima ir vaikai yra konstitucinis dalykas, prigimtinių žmogaus teisių dalykas, tuo tarpu visa žiniasklaida su tais pačiais metai iš metų ekspertais pradeda kalbėti abstrakčiais burtažodžiais.
Žiniasklaida kaip sistemos stogas. Žiniasklaida ir valstybė prieš savo piliečius.
Demokratijos ir laisvos rinkos sąlygomis įsisteigė „švelnioji“ tironija, kuri ne KGB – fiziniu teroru, bet informacijos sklaidos priemonėmis įkalina visuomenę į kreivų veidrodžių karalystę, įtvirtina šališką/iškreiptą vaizdą ir taip pamažu demoralizuoja visuomenę.
Tai iš esmės yra informacinis teroras.
Nukentėję žmonės yra palikti vieni. Prieš valstybę ir prieš žiniasklaidą.