Štai tokios mintys užplūdo atsitiktinai perskaičius spaudoje žinutę apie mūsų prezidentės pavardės sušmėžavimą ES vadovo rinkimuose.
Pats faktas, kad D.Grybauskaitės kandidatūra buvo paminėta Europos Komisijos vadovo rinkimuose, rodo neįtikėtinas tarptautinės karjeros aukštumas. Eurokomisarė, Lietuvos Prezidentė, o dabar – ir pretendentė į EK vadovo postą.
Be viso kito, tai rodo ir tai, kokia gera buvo sovietinės nomenklatūros mokykla.
Reikia pripažinti, kad KGB „školos“ (ideologinės ir kadrinės mokyklos) buvo vienos geriausių realybės suvokimo ir prisitaikymo prie jos mokyklų.
Mokė jos ir pažinti žmones, perprasti jų santykius, psichologiją: kur, ką ir kaip paspausti, ką, kada ir kaip kalbėti, kaip prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, kaip įsisavinti žiaurias, bet išlikimą garantuojančias bet kokio pobūdžio taisykles.
Tikrąjį sovietinį gyvenimo universitetą išėjęs žmogus palyginti lengvai asmeniškai prisitaikytų prie bet kokio darbinio ir gyvenimo konteksto: religinio, kultūrinio, politinio, ekonominio, netgi karinio. Jam nebūtų egzistencinės dramos prisitaikyti prie totalitarinės ar demokratinės aplinkos. Laisvosios rinkos ar socialistinio kolektyvizmo. Jis yra tiesiog tobulas galios žinovas ir įsisavintojas: nuo asmeninių, buitinių psichologinių iki kolektyvinių, institucinių ir valstybinių mechanizmų.
Jis neturi bendraminčių – tik tai konjunktūrinei situacijai, jos teikiamai naudai pritariančius ir palaikančius interesus, nes jis išmokytas neturėti jokių per daug angažuotų minčių, principų, idėjų. Jis negali prie nieko vertybiškai giliau prisirišti, nes tai bus jo silpnoji vieta, nepaliekanti jam atsitraukimo galimybės, jeigu keisis aplinkos vertybinis kontekstas.
Kadaise Sigitas Parulskis apie treninginius banditėlius rašė kaip žmones be savybių. Mūsų aptariamas žmogaus tipažas yra sofistikuotas arba informuotas, išsilavinęs žmogus be savybių. T.y. be vertybinių principų. Tik galios mechanizmai.
Jis yra tobulas žaidėjas.
Dabar, kaip mums jaustis ir ką galvoti, jei Lietuvos politiniame ir viešajame gyvenime dar gausu sovietinio pasaulio mokyklos išugdytų žmonių? Jie mūsų lyderiai?
Bet reikia pripažinti: socialinė lyderių sudėtis keičiasi. Šalia LSDP ir jos satelitų, susiformavo ir didėja vadinamųjų konservatorių ir liberalų sparnas. Jie drąsiau vertybiškai angažuojasi – jau vien dėl to, kad ši euro-rinkos ir euro-institucinė kryptis jau tapo jų asmeninio ir grupinio egzistavimo pagrindu.
Tačiau jų praktika verste verčia suabejoti jų vertybiškumu ir idėjiškumu: jie tiesiog demonstruoja panieką bet kokiai pilietiškumą įgalinančiai politikai. Todėl jų kryptis yra ne realių piliečių laisvių ir teisių, bet pačia tuščiausia euro-biurokratine prasme. Nustumti piliečius ir netrukdomai įsisavinti valstybės institucijų teikiamas finansines, valdžios ir galios galimybes, įskaitant ir euro erdvės galimybes. Nesvarbu, kad jie kalba gražiai (europietiškai) ir netgi oponuoja sovietinei mokyklai – jų veiksmai piliečių atžvilgiu yra labai panašūs.
Vis dėl to reikia gilesnių studijų, kurios patyrinėtų senojo (sovietinio) ir naujojo (lietuviškai europietinio) paveldų perėmimą, susiliejimą, „oponavimą“, kalbinius retorinius ir ryšių mechanizmus.