Pro Patria
Lapkričio 29 d. Vokietijos kanclerė Andžela Merkel kreipėsi į Vokietijos Bundestagą įspėdama Vokietijos parlamentą apie žodžio laisvės pavojus.
„Saviraiškos laisvė turi savo ribas, – teigė Merkel. – Tos ribos prasideda ten, kur plinta neapykanta. Jos prasideda ten, kur pažeidžiamas kitų žmonių orumas. Mūsų valdžia priešinsis ir privalo priešintis kraštutinės minties išsakymui. Priešingu atveju mūsų visuomenė nebebus tokia laisva, kokia ji buvo.“
Kaip pažymi dienraštis Dailywire, „žinoma, ne politikai turėtų nuspręsti, kokios minties išsakymas pažeidžia kitų žmonių orumą, ypač šiandieninėje kultūroje, kur liberalai jau įsidrąsina teigti, kad jiems nepalankių vadinamųjų kraštutinių minčių išsakymas yra tiesioginis smurtas.“
Kaip pažymėjo dienraštis Townhall, Vokietija dar 2018 metais priėmė draudimą, pagal kurį tinklalapiams buvo skirta bauda iki 50 milijonų eurų už tai, kad jie skubiai nepašalino „neapykantos pasisakymų“ iš savo platformų, nors pasak dienraščio, tai buvo akivaizdus bandymas nutildyti „Merkel atvirų durų imigracijos politikos kritiką“. Iš tiesų, jeigu jau giliau kalbėtume apie kito asmens „orumo“ pažeidimą, tada puikus pavyzdys būtų A. Merkel imigracijos politika.
Primename, kad ir 2015 m. Naujųjų metų išvakares, kurių metu daugiau nei tūkstantis vyrų seksualiai priekabiavo prie moterų Vokietijos gatvėse. Po šių masinių seksualinių išpuolių, vienas Vokietijos meras net sugebėjo apkaltinti pačias moteris dėl tokio išpuolio, o Vokietijos vyriausybė įsipareigojo atremti visus, kurie kritikuoja musulmonų imigrantus, kaltinamus dėl šių išpuolių.
Užsienio autoriai taip pat pažymi, kad Vokietijos Bundestagui išsakyta „Merkel kalba buvo ne tik neįprastai emocinga, bet taip pat itin paini visiems, kurie suvokia, kad arba jūs laisvai kalbate savo šalyje, arba turite politikų, kurie turi galią uždrausti bet kokią kalbą, kuri jiems nepatinka.
Taigi akivaizdu, kad Merkel susirūpinimas dėl žodžio laisvės yra susijęs su aštria kritika, kuri yra orientuota į jos atvirų durų imigracijos politiką. Aš nekenčiu palyginimų su Hitleriu, tačiau kadangi tai yra Vokietija ir kancleris kalba apie cenzūrą, galbūt A. Merkel mano, kad vėl reikia kažko panašaus į Viešojo švietimo ir propagandos ministeriją, kuriai kažkada vadovavo Džozepas Gėbelsas,“ – teigia užsienio autoriai.
Parengta pagal dailywire.com ir townhall.com informaciją