Antanas Miškinis. Moka ir nesuvokia, už ką moka…

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija paprašė Kainų komisija išaiškinti, ar daugiabučio namo šilumos vartotojai privalo sumokėti už… visą pastatui pateiktą šilumą.

Vadovaujantis sveiko proto logika, neturėtų kilti net ir toks klausimas – juk yra visiškai akivaizdu, kad kas nupirkta, tas turi būti ir apmokėta. Bet, kaip matome, toks klausimas kyla.

Galimos trys priežastys.

Pirmoji – Kainų komisijos sukurpti ir patvirtinti kreivi šleivi šilumos paskirstymo metodai.

Antroji – Kainų komisijos įvesta neteikiama karšto vandens tiekimo paslauga.

Trečioji – itin nenuosekli Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pozicija neteikiamos karšto vandens tiekimo paslaugos klausimu.

Kaip teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, „šiandien komisijos metodikos neaprėpia visų situacijų, kylančių šilumos ir karšto vandens tiekėjams, siekiantiems paskirstyti šilumą daugiabučiuose“.

O žurnalo „Šiluminė technika“ (2015 m. Nr. 1) straipsnyje „Po kiekvienos žiemos (rinkimų – aut. past.) šilumos ūkio reforma“ apie karšto vandens tiekimą rašoma, jog „kurioziniu pavyzdžiu galėtų būti niekur nežinomas subjektas – „karšto vandens tiekėjas“.“

Kaip matome, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos žurnale visiškai pagrįstai tvirtinama, kad daugiabučiuose namuose su šilumos punktais šilumos tiekėjai nėra karšto vandens tiekėjai, o asociacijos prezidentas laikosi priešingos nuomonės.

Beje, Vilniuje šilumos tiekėjas savo nuosavybėje esančius šilumos punktus perdavė Vilniaus šilumos tinklams – kaip nenaudojamus…

Tokiu būdu Vilniuje jau trejus metus Kainų komisija nustatinėja karšto vandens kainas šilumos tiekėjui, fiziškai negalinčiam būti karšto vandens tiekėju, tačiau šilumos tiekėjas jas taiko, o Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija tai abejingai stebi.

Vienas STT pareigūnas neoficialiame pokalbyje pareiškė, kad tokiu būdu vartotojams padaryta milijoninių nuostolių.

Ir visa tai kažkodėl abejingai stebi STT, FNTT, Prokuratūra?

O kaip kitaip, jeigu ir jų darbuotojai moka už neteikiamą paslaugą – moka ir nesuvokia, už ką moka…

Kaip tai galiausiai pavadinti?

Tačiau viskas yra net labai paprasta.

Kadangi šilumos tiekėjas daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti šilumos tiekėjui nepriklausantys karšto vandens ruošimo punktai, geriamą vandenį iš geriamo vandens tiekėjo perka įvade (kaip ir šilumą) ir jį parduoda daugiabučio namo butų savininkams pagal butų apskaitos prietaisus, tai jis veikia ne kaip karšto vandens tiekėjas, o kaip geriamo vandens karštam vandeniui ruošti pardavėjas butams.

Pakaktų panaikinti geriamo vandens perpardavimą ir visos problemos būtų išspręstos, išskyrus vieną – kas grąžins šilumos vartotojams iš jų neteisėtai išreikalautus mokesčius už neteikiamą paslaugą.

Vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais šilumos vartotojams jų patirtus nuostolius turėtų atlyginti Kainų komisija: dalį Komisijos nariai – iš savo atlyginimų, kitą dalį – iš šilumos tiekėjų, nustatytų pagal Šilumos ūkio įstatymą, gautų lėšų.

Beje, tai, kad sąskaitas už šilumą butams išrašo ir pateikia šilumos tiekėjai, yra visiškas anachronizmas, sovietinių laikų rudimentas, valdžios impotencijos ir prostracijos akivaizdus įrodymas.

Tai turi būti perkama paslauga – tuo tikslu civilizuotame pasaulyje įdiegtos pardavimo apskaitos (bilingo) sistemos.

krantai.blogspot.com

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top