„Tai, kad bent 38-ioms valstybės institucijoms bei įstaigoms iki šiol vadovauja laikinai paskirti direktoriai, yra nepriimtina ir rodo galimai plačiai išplitusius korupcinius tinklus“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Išanalizavus viešai skelbiamą informaciją paaiškėjo, kad mažiausiai 38-ioms valstybės institucijoms ir įstaigoms vadovauja laikini vadovai. Toks laikinas vadovavimas kai kuriose įstaigose trunka jau beveik dvejus metus. Analogiška situacija yra ir savivaldybių institucijose bei įstaigose.
Taip pat paaiškėjo, kad konkursai į šių institucijų ir įstaigų vadovų pareigas arba apskritai neskelbiami, arba skelbiami ir atšaukiami po keletą kartų dėl neaiškių priežasčių. Be to, institucijų ir įstaigų vadovų pareigybių aprašymų formuluotės kelia abejonių, ar jomis nėra siekiama eliminuoti konkurenciją ir sudaryti sąlygas konkursą laimėti konkrečiam asmeniui.
V. Gailiaus manymu, toks užsitęsęs laikinas vadovavimas yra signalas teisėsaugos institucijoms pasidomėti valstybės institucijų ir įstaigų veikla. Tai patvirtina ir pastaruoju metu viešai skelbta informacija apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pavaldžią Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą. Laikini vadovai, net ir turėdami informacijos, nesiima priemonių užkirsti kelią korupcijai.
„Senas priežodis, kad nieko nėra pastoviau už laikinumą, valstybinių įstaigų vadovybėje dažnai reiškia neūkiškumą, protekcionizmą, kai kuriais atvejais – ir kyšininkavimą. Ypač tada, kai kalbame apie įstaigas, skelbiančias ir vykdančias didelės vertės viešuosius pirkimus. Ne veltui konkursai vadovo pareigoms žlugdomi arba neįvyksta keletą metų. Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros pavyzdys tik patvirtino, kad problemų yra daug ir jos gilios“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.
Štai kodėl rugpjūčio 25 d. Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti atsakymus dėl galimų korupcijos apraiškų skiriant valstybės institucijų ir įstaigų vadovus. Taip pat prašoma įvertinti ar Valstybės tarnybos departamentas turi pajėgumų užtikrinti skaidrų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovų atrankos procesą.
Ar gali vienas asmuo ilgą laiką efektyviai atlikti dviejų pareigybių funkcijas? Gal tuomet viena iš šių pareigybių nereikalinga? Kaip vertinti situaciją, kai neefektyviam vadovui nepratęsus kadencijos, toliau pavedama laikinai eiti vadovo pareigas? Tuo labiau, kad daugelis šių institucijų ir įstaigų vykdo didelius Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, atlieka didelės vertės viešuosius pirkimus.
Seimo Antikorupcijos komisija prašo atsakyti į klausimą, ar Valstybės tarnybos departamentas turi pajėgumų garantuoti skaidrų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų atrankos procesą? Kaip Valstybės tarnybos departamentas užtikrina, kad vykdant konkursą į institucijos ar įstaigos vadovo pareigas būtų užtikrinta konkurencija ir pasirenkamas tinkamiausias kandidatas? Kokių priemonių imasi, kad pareigybės aprašymas nebūtų pritaikytas konkrečiam asmeniui, taip eliminuojant bet kokią konkurenciją ir sudarant sąlygas priimti į pareigas proteguojamus asmenis? Kaip kontroliuoja, kad toks laikinas vadovo pareigų ėjimas nesitęstų ilgiau negu tai numatyta Valstybės tarnybos įstatyme ar Darbo kodekse? Kokios sankcijos taikomos už šių reikalavimų pažeidimus? Kokių teisinių priemonių ketina imtis Vidaus reikalų ministerija, kad institucijos ar įstaigos būtų įpareigojamos iš anksto ruoštis vadovo kadencijos pabaigai, kad nedelsiant būtų paskiriamas naujas vadovas? Ar nėra požymių, kad vilkinant institucijos ar įstaigos vadovo skyrimą siekiama išvengti konkurso ir reikiamus asmenis paskirti į pareigas vertinimo būdu?