Ilgai nesvarsčiusi Vyriausybė praėjusį penktadienį iš esmės pritarė naujo Socialinio modelio projektui, kurio pagrindinė dalis yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos.
Galutinai Vyriausybė turės apsispręsti birželio 8 dieną. Ar tokios Socialinio modelio ir Darbo kodekso nuostatos išliks, priklausys ir nuo Seimo.
Siūlome susipažinti su Mariaus Jokūbaičio (lrytas.lt) parengta naujojo Socialinio modelio ir Darbo kodekso pagrindinių nuostatų apžvalga.
1. Mažinamos išeitinės išmokos. Iki šiol darbuotojai galėjo tikėtis šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensacijos. Dabar ketinama palikti iki 0,5–1 arba dviejų mėnesių algos. Tiesa, atleistieji dar galės tikėtis išmokų iš iš specialaus fondo. Tačiau dėl jo iki šiol nesutarta.
2. Trumpinami įspėjimo terminai nuo 2–4 mėnesių iki 1 mėnesio.
3. Numatomas atleidimas darbdavio valia (nesant svarbių priežasčių), įspėjus darbuotoją prieš tris darbo dienas.
4. Trumpinamas atostogų laikas kai kuriems darbuotojams: nebus suteikiamos atostogos už stažą ir ypatingą darbų pobūdį, panaikinamos pailgintos atostogos sveikatos priežiūros specialistams, pedagogams ir kitiems darbuotojams.
5. Mažinamas apmokėjimas už atostogas, skaičiuojant atostoginius nuo bazinio darbo užmokesčio (dabar nuo vidutinio darbo užmokesčio). Numatoma galimybė mokėti atostoginius ne prieš, o atostogų metu.
6. Lankstesnis darbo laikas: paliekama darbo norma 40 valandų per savaitę, bet siūloma lanksčiau taikyti darbo laiko režimą „vidutiniškai 48 valandos per savaitę“.
7. Daugiau viršvalandžių: darbuotojų sutikimu – iki 12 valandų per savaitę. Turės būti apskaitomas ne visas darbo laikas, o tik nukrypimai nuo darbo laiko normų, taip pat numatyta lankstesnė darbo grafikų skelbimo procedūra.
8. Mažinamas apmokėjimas už viršvalandžius, darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, nes skaičiuojamas padidintas tarifas nuo bazinio darbo užmokesčio (buvo nuo viso).
9. Kasmetinės atostogos bus skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis. Budėjimas namuose nebus laikomas darbo laiku, įvedama pasyvaus budėjimo sąvoka – darbuotojo budėjimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę, kilus būtinybei įprastiniu darbo laiku nebus laikomas darbo laiku.
10. Šeiminių ir darbo įsipareigojimų derinimas: darbdavys privalės svarstyti ir motyvuotai atsakyti į darbuotojo pateiktus prašymus dėl ne viso darbo laiko nustatymo.