Švedijos Ministras Pirmininkas Ulfas Kristersonas (Ulf Kristersson) buvo smarkiai kritikuojamas dėl savo pareiškimo, kad šalies pilietybė apima ir pareigą ją ginti karo atveju. Vienas iš kritikų yra Morganas Juhansonas (Morgan Johanssonas (Socialdemokratų partija), kuris antradienio vakarą Švedijos televizijos SVT laidoje Aktuellt pareikalavo, kad Kristersonas pateiktų įrodymų, jog imigrantai yra mažiau pasirengę ginti šalį nei vietiniai švedai.
– Problema ta, kad jis taikosi į imigrantų kilmės švedus, kurie kreipėsi dėl pilietybės ir ją gavo. Ir tada jis sėja nepasitikėjimą dėl jų pasirengimo ginti šalį, o tam jis neturi jokių įrodymų, – sakė Juhansonas SVT.
Tačiau įrodymų yra, juos praėjusių metų liepą pateikė SVT naujienų tarnyba. Švedijos Karo prievolės ir vertinimo agentūros atliktos 2004 m. gimimo asmenų kohortos apklausos duomenimis, žmonių, kurių tėvai gimė ne Šiaurės Europos regione, noras atlikti karinę tarnybą buvo gerokai mažesnis nei visų respondentų.
Iš 2022 m. šaukiamojo amžiaus sulaukusių asmenų 53 proc. tų, kurių tėvai gimė ne Šiaurės Europos regione, atsakė, kad nesvarstytų galimybės atlikti karinę tarnybą, palyginti su 38 proc. visų asmenų.
– Pastebėjome, kad daugelis žmonių turi blogos patirties iš savo gimtųjų šalių, – SVT naujienų tarnybai sakė Švedijos Karo prievolės ir vertinimo agentūros komunikacijos vadovė Marinetė Ny Radebu (Marinette Nyh Radebo).
Trečiadienio rytą apie apklausą X platformoje paskelbė buvęs parlamento narys Hanifas Bali (Hanif Bali).
Šaltinis: nyheteridag.se