alkas.lt
Sanitarinių kirtimų vajuje Punios šilas – ne išimtis. Vyriausybei priėmus sprendimą išplėsti rezervatą, jame paliktos „skylės“ – apie 300 ha plote plytintys genetiniai draustiniai.
Tuomet Aplinkos ministerija Vyriausybei pažadėjo, kad šiuose plotuose nevykdys plynų sanitarinių kirtimų tol, kol nebus parengtas planas, kaip juose reiktų tvarkytis derinant genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą.
Visgi, šiemet šis įsipareigojimas buvo vienašališkai ignoruotas. Visi 2023 metais suplanuoti sanitariniai plynieji miško kirtimai jau atlikti.
BAF nuotraukos
Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius ir Baltijos aplinkos forumo (BAF) vadovas Žymantas Morkvėnas piktinasi:
„Ši situacija tik patvirtina nuogąstavimą, apie kurį kalbėjome plečiant rezervatą, – genetiniuose draustiniuose taikomi ūkininkavimo principai kels beatodairiškų kirtimų grėsmę. Nors šiuose plotuose mokslininkai rado Europos mastu vertingas gamtines vertybes, kurias esame įsipareigoję saugoti, čia toliau šeimininkauja pjūklas.
Pats dalyvavau posėdyje, kur Aplinkos ministerija įsipareigojo stabdyti kirtimus tol, kol bus parengtas planas, kaip suderinti biologinės įvairovės ir genetinių išteklių apsaugą šiose, į rezervatą nepatenkančiose „skylėse“.
Tokio plano nėra, o medžiai kertami. Apgailestaudamas turiu konstatuoti – nesilaikant pažadų kenčia miškas ir niekaip negaliu pasitikėti ministerijos politikais.“
Jam antrina kita Punios šilo išsaugojimo judėjimo atstovė Rita Grinienė: „Įžūliausia, kad vakar Aplinkos ministerija paskelbė stabdanti plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šile, tuo tarpu mūsų komanda vakar lankėsi šile ir mūsų surinkta informacija vietoje akivaizdžiai rodo iškirstus didelius plotus.
Tai kaip interpretuoti – stabdo kirtimus, kurie jau atlikti, ar aplinkos ministras tiesiog apsimelavo? Net neabejojame, kad kirtimai atlikti tikrai ne vietos miškininkų iniciatyva, tai – aukštesnio lygio sprendimas.“
Visuomenininkai teigia jau kuris laikas negaunantys jokios informacijos apie ieškomus sprendinius dėl būsimos miškininkystės praktikos Punios šilo genetiniuose medynuose, o čia ir toliau šeimininkaujama kaip ūkiniuose miškuose.
„Reikia suprasti, kad dėl žievėgraužio tipografo sėjama panika greitai nesibaigs. Vėl ir vėl situacija kartosis. Šylantis klimatas tik dar labiau pagerins sąlygas šiems vabalams. Ir jei toliau laikysimės įsikibę ydingos miškininkystės praktikos dirbtinai formuoti neatsparius ir monokultūrinius medynus, o paskui be atvangos mojuoti pjūklais – toliau naikinsime vertingiausią Lietuvos mišką ir galiausiai prarasime ir tuos genetinius išteklius, kuriuos norėta apsaugoti.
Mūsų įsitikinimu, geriausias sprendimas saugoti eglių ir pušų genetiką – tą daryti visame Punios šile, jį saugojant kaip vientisą rezervatą. Eglynai rezervatuose ilgainiui tampa žymiai atsparesni masinėms kenkėjų invazijoms – tą rodo padėtis Lietuvos gamtiniuose rezervatuose.“ – sako Ž. Morkvėnas.
Vienintelis būdas kovoti su žievėgraužio tipografo plitimu – įvairiarūšis medynas
Gamtininko žodžius patvirtina daugiametės natūralių miško ekosistemų mokslininkų studijos, atliktos ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyje – nusistovėjusi senoji miškininkystės mokykla klimato kaitos akivaizdoje nebetinkama.
Dirbtinai suformuoti monokultūriniai medynai (eglynai ir kt.), šiuo metu yra labiausiai pažeisti ne tik žievėgraužio tipografo, bet ir kitų nuolat agresyvėjančių klimatinių veiksnių.
Tuo tarpu tai visiškai nebūdinga natūraliems miškams, plytintiems gamtiniuose rezervatuose. Gamtininkų teigimu, šiuo metu taikomos sanitarinės miškų apsaugos priemonės – tame tarpe ir dominuojantys sanitariniai kirtimai – praktiškai nedaro jokios įtakos žievėgraužio tipografo plitimui.
Šalinama ne priežastis, bet pasekmė. Dažniausiai eglės išgabenamos iš miško pavėluotai, kai kinivarpos jau būna spėjusios pasklisti, kartu su medžiais išvežami ir juose jau pradėję kurtis natūralūs priešai.
Taip toliau silpninamas natūralus miško imunitetas. Jau ne vienerius metus natūralių miško ekosistemų mokslininkai pastebi, kad vienintelė išeitis kovoti su kenkėjais – formuoti įvairiarūšius, natūraliam miškui artimus medynus.
Genetinius išteklius saugoti siūlyta ne medžių „getuose“, bet visame rezervate
Ž. Morkvėnas sako, kad nevyriausybininkai senai siūlė Punios šilo eglių ir pušų genetiką saugoti kitaip – ne uždaruose „getuose“, bet visoje rezervato teritorijoje sudarant sąlygas šiems medžiams augti natūraliose sąlygose.
„Taip miškas taps atsparesnis kenkėjams, genetinės įvairovės apsaugą užtikrinsime saugodami daugiau medžių ir sudarydami sąlygas vykti natūraliai gamtinei atrankai.“ – sako jis.
Dėl genetinių medynų, kurie sudaro dešimtadalį viso Punios šilo ploto, įtraukimo į rezervato teritoriją pasisakė 8 nevyriausybinės organizacijos, mažiausiai 163 aplinkosaugos ir kultūros srityje veikiantys visuomenininkai.
Išplėsdama Punios šilo rezervatą, LR Vyriausybė įpareigojo šią praktiką peržiūrėti. Skatinta ieškoti būdų, kaip suderinti medžių genetinių išteklių ir biologinės įvairovės apsaugą.
Šį darbą Aplinkos ministerija turi padaryti iki gruodžio 31 d.. Visgi, iki šiol visuomenininkams neteko nieko girdėti apie šio darbo pažangą, galutinius ar tarpinius rezultatus, o Punios šilo genetiniuose medynuose tvarkomasi taip, kaip ir visuose kituose ūkiniuose-pramoniniuose miškuose.
„Mūsų žiniomis, organizuoti šio darbo atlikimą pavesta Valstybinei miškų tarnybai -– tai pačiai institucijai, kuri išduoda kirtimų leidimus, tame tarpe ir tuos, dėl kurių Prokuratūra nesenai pradėjo tyrimus. Tai nekelia didelio pasitikėjimo.“ – tęsia Ž. Morkvėnas.
Punios šilo rezervatą Vyriausybė išplėtė 2022 metais, po visuomenininkams ir šiame miške besiformuojančiai sengirei palankaus teismo sprendimo.
Vėgelė sakė, kad žemę ir kitką riekia parduoti užsieniečiams. O ką daugiau šeimininkas gali iš mūsų paimti mainais į spausdintą pinigą tik:
Tokie mūsų strateginiai partneriai:)
NAKBA.
Mažėjant Lietuvoje gyventojų atsirado atitinkamai didelės galimybės plėsti Lietuvos miškus lietuvių maitinimui nebereikalingų dirvų ir ganyklų sąskaita. Deja, lietuviška žemės ūkio mafija ginasi kaip už tėvynę ir augina perteklinius kviečius eksportui į šalis, kurios atsilygina eksportuodamos gyventojų perteklių į Europą, tame tarpe ir Lietuvą. Tokia padėtis pasaulyje , neapsiginančiame nuo didžiausių ekologinių sukrėtimų žmonijos istorijoje
Jie neturėsi, ką eksportuoti, negalėsi nusipirkti Mersedeso, nes pats jo nepasigaminsi.
mediena turi paklausą oj oj, nes medis ne kvietys ir ne bulvė, per vasarą neužauginsi
plėsk, jeigu sąlygos geros.
..tie gentwiliski sudziai kaip marsieciai..mes atejom su taika…….ir tratata viska aplink….
Miškai kertami, nes auga medienos paklausa, taigi ir kaina. O paklausa auga dėl žmonių skaičiaus didėjimo planetoje ir dėl dar neiškirstų miškų ploto mažėjimo. Visoje planetoje, o ne tarkim Lietuvoje. Kainai augant, kas pirmieji kerta savo miškus? Teisingai , kam labiausia trūksta pinigų. Taigi, Lietuva , o ne Vokietija ar Švedija. Rusija , o ne Japonija ir Kinija. O mums kaip visada atrodo kad kalta negera mūsų sau išsirinkta valdžia
į medžius nuotraukoje, visi negyvi. Ar jūs bent suprantate, kas yra sanitariniai kirtimai? Jie skirti likusiam miškui išgelbėti.
Be to, genetiniuose medynuose mažo ploto plyni kirtimai būtini ir taip. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad genetinis medynas atsikurs savo sėklomis, o tai vienintelė tokių saugomų teritorijų „užduotis”. Bet ekologiniai eurokomjaunuoliai, vedini neitin sąžiningų gamtotvarkininkų, vedančių mus į šviesų rytojų už europinius pinigus, šį medyną įtraukė į Punios rezervatinę zoną. Dabar turim ką turim – „kirtimus saugomose teritorijose”. Motyvai, priežastys, pasekmės niekam nebeįdomu, vyksta religiniai karai.
o kodėl negyvi? Iš kur ir dėl ko plinta mirties zona paskutinėse mūsų giriose?
typographus.
Ne tik pažiūrėkite, bet ir matykite. Teisingai – palikti tik nesveiki medžiai. Jie miško genocido užsakovams nereikalingi. Sveiki medžiai iškirsti ir išvežti. Palikti ir nepaliesti tik nesveiki.
Visų blogybių žemėje priežastis ,tai meilė pinigams.
puikiai žino, kad kol bus parengtas „vertybių išsaugojimo planas”, genetinio medyno neliks visiškai, bet jam px matyt. Įdomus tipas, įdėjo didžiules pastangas tam draustiniui įjungti į rezervatinę zoną (net Prezidentą buvo pajungęs), o dabar garsiai piktinasi, kad negali ramiai pažiūrėti, kaip anas miršta.
norai prasilenkia su realybe… „Mūsų įsitikinimu, geriausias sprendimas saugoti eglių ir pušų genetiką – tą daryti visame Punios šile, jį saugojant kaip vientisą rezervatą. Eglynai rezervatuose ilgainiui tampa žymiai atsparesni masinėms kenkėjų invazijoms – tą rodo padėtis Lietuvos gamtiniuose rezervatuose.“ – sako Ž. Morkvėnas.” Gal galima pavyzdžių? Dubravos rezervatinėje apyrubėje žievėgraužiai egles patvarkė dar iki šitos pandemijos. Punioje tas pats. Gamtininkas truputėlį pamelavo. „Dėl genetinių medynų, kurie sudaro dešimtadalį viso Punios šilo ploto, įtraukimo į rezervato teritoriją pasisakė 8 nevyriausybinės organizacijos, mažiausiai 163 aplinkosaugos ir kultūros srityje veikiantys visuomenininkai.” Tai, kad akademinė bendruomenė, žymiausi ne tik LIetuvos, bet ir Europos mokslininkai, kaip G. Ericsson, A. Pliūra, D. Danusevičius, S. Karazija, A. Kuliešis ir kt. viešai pasisakė ir nerekomendavo to daryti, straipsnio autoriai išmintingai… Skaityti daugiau »