gyvasmiskas.lt
„Sveika aplinka ir aplinkosauga – prioritetinė kiekvienos valstybės ir Žmonijos saugumo ir bendro gerbūvio sąlyga!“
„Nuo 2014 m. Lietuva nebeturi jokios informacijos ir duomenų apie aplinkos būklę, tad visi politiniai sprendimai priimami remiantis ne faktais, o „manymu, kad taip teisinga.“
„Šiandien aplinkosauga aptarnauja ūkinius sektorius ir bando išvalyti tai, ką šie yra pridirbę. (…) Kalbant apie žalesnės Lietuvos siekį – šioje sistemoje mes jau nebeturime aplinkosaugos.“
Aplinkosaugininkų susitikimas su Prezidento patarėjais
Su aplinkosaugininkais lankėmės Prezidentūroje, susitikome su Prezidento patarėjais aplinkosaugos ir infrastruktūros klausimais – Agne Jakstiene ir Jaroslavu Neverovičiumi. Aptarėme aplinkosaugos iššūkius, pagrindines miškų problemas, bei reikalingus žingsnius žalesnės Lietuvos link. #NaujaNacionalinėMiškųStrategija
Susitikime dalyvavo:
Aplinkosaugos koalicija (nacionalinės pažangos programa – kuria kryptimi vystysimės?), Baltijos Aplinkos Forumas (Punios šilas), „menininkų balsas“ – režisierius, ornitologas Gintaras Varnas (Punios šilas), Labanoro klubas (Labanoras, saugomos teritorijos), aplinkosaugos ekspertas Liutauras Stoškus (aplinkosaugos situacijos apžvalga), GYVAS MIŠKAS (ar žinai, kad šį rudenį bus pradėta ruošti nauja nacionalinė miškų strategija nuo 2020?), advokatas Saulius Dambrauskas (Natura 2000, saugomų teritorijų apsauga, teisinė sistema)
Prezidentūra žadėjo imtis iniciatyvos organizuojant apskrito stalo diskusijas, susodinant visas puses, nes šiuo metu gamtininkai, aplinkosaugininkai „hierarchiškai“ yra nustumti į žemesnės grandies poziciją kaip „mažiau svarbūs“.
Kadangi susitikimas nebuvo filmuojamas, dalinamės gyvais dalyvių atsiliepimais po susitikimo ir išrašais iš pasisakymų prezidentūroje:
Aplinkosaugos eksperto Liutauro Stoškaus apžvalga – kokioje situacijoje šiandien yra aplinkosauga?
Pranešimas Prezidentūroje (išrašas iš kalbos)
„Visuotinai svarstomos temos kaip ŽIEDINĖ EKONOMIKA – kai kurie jos aspektai nėra niekaip nepadengti jokia kompetencija Aplinkos ministerijoje. Ir yra daugiau tokių sričių, … tokių kaip DIRVOŽEMIO APSAUGA – mes iki šiol visiškai neturime jokios politikos, net už tai atsakingos institucijos!
EKOSISTEMŲ APSAUGA – jau praktiškai visos šalys daro ekosistemų paslaugų vertinimus, yra jau pasiskaičiavę, o mes vis dar nesame to padarę, nors bandėm jau daryti du kartus ir išleidom begales pinigų. Darbai iki galo neprivedami, o jeigu privedami – nugula į stalčius ir nenaudojami mūsų gyvenime.
Yra daugiau tokių sričių, pavyzdžiui JŪRINIŲ ŽUVŲ populiacija. Viskas, visa infomacija apie žuvis yra atiduota Žemės ūkio ministerijai, t.y. ta ministerija, kuri yra išteklių naudotojas ir realiai jinai aiškinasi kokios būklės yra populiacijos (!) Jeigu aš užklausiu Aplinkos ministerijos apie populiacijos būklę, jie gali atsakyti tik tai, kas yra vidaus vandenyse. Reiškia, mūsų aplinkosauga yra tokia žinybinė ir ji nesugeba apimti viso spektro, kokia turėtų būti aplinkosauga…
Netgi tokie paprasti dalykai, pvz. kai kalbame apie KLIMATO KAITĄ – kaip elgtis visuomenei? Kaip elgtis institucijoms? Kaip turėtų būti organizuojamas PAVIRŠINIO VANDENS lygio užtikrinimas SAUSROS atveju? Ir paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijoje nėra nei vieno žmogaus, kuris apie tai netgi mąstytų kokia turi būti politika!
Aš jau nebekalbu apie CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ VALDYMĄ, kuris aplamai Lietuvoje yra išnykęs ir likę tik tai, ką mums paveda tarptautinės organizacijos. Mes laikomės to, kad tai, ką cheminių medžiagų agentūra mums pasako ir yra tai, ko mums pilnai užtenka. Galbūt…, bet aš klausiu specialistų – o jūs galit pasakyti, kad tikrai taip yra, kad nėra tam tikrų VIETINIŲ problemų? Jie negali pasakyti.
Man tokie dalykai rodo, kad mes iš principo užsiimame tam tikrais sprendimais, kurie kyla iš politikų veiklos, kuri dažniausiai neturi NIEKO BENDRO APLINKOSAUGA, o aplinkosauga turi bėgti iš paskos kaip koks valytojas ir išvalyti tas bėdas, kurias pridaro šita ideologija. Galima būtų ir daugiau tokių pavyzdžių pasakyti, bet nebesiplėsiu…
Džiugu, kad Lietuvos komisarui atiteko Aplinkosaugos sritis ir smagu išgirsti iš jo lūpų frazes, kurios anksčiau iš jo lūpų niekada neišeidavo. (p.s. buvęs ekonomikos ministras Virginijus Sinkevičius pretenduoja į aplinkosaugos ir vandenynų komisaro portfelį.)
(…) Galvoju, kad jei ta kadencija būtų kur kas dažnesnė, tai gal visi mūsų atsakingi žmonės galų gale išmoktų tos BAZINĖS APLINKOSAUGINĖS informacijos ir žinių. Tad tikrai tuo reikia pasidžiaugti ir aš manau, kad Aplinkos ministerija turėtų reflektuoti į tai – į JŪRŲ dalykus.
Mūsų komisaras kalba apie žiedinę ekonomiką, bet mes pas save net neturime! …nežinome KAIP MES TUOS ŽIEDINĖS EKONOMIKOS dalykus darysime? Efektyvumo vertinimas, ekologinis pėdsakas, aplinkosauginis technologijų vertinimas, t.y. esminės sudėtinės dalys, kurios turėtų eiti. Dabar netgi neaišku KAS ATSAKO?
Tad čia yra tam tikras politinis momentas, kuris yra svarbiausias, nenoriu leistis į detales (…) Aišku būtų galima atskiruose sektoriuose įvardinti problemas , pvz. atliekų sektoriuje, grėsmę kelia pernelyg didelis ATLIEKŲ JĖGAINIŲ IŠVYSTYTAS PAJĖGUMAS, kuris, matyt, konkuruos su perdirbimu. Ir krūvą kitų galėčiau vardinti…
Aš gal tik vieną dalyką akcentuosiu, kas man asmeniškai labai skaudu – įgyvendinimo situacija, kuri yra Aplinkos ministerijoje, nes šiuo metu krizė pasibaigė, o Aplinkosaugos sistema iš krizės neišlipo. Visa sistema veikia krizės sąlygomis, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Aplinkos sistema VISIŠKAI NETURI LĖŠŲ APLINKOS KOKYBĖS TYRIMAMS, T.Y. VIEŠA PASLAPTIS, kad visi aplinkos tyrimai yra finansuojami iš Europos pinigų, ko realiai pagal raidą negali būti. EUROPOS PARAMA NUTRŪKS IR MES PRAKTIŠKAI NEBEGALĖSIME FINANSUOTIS. Laboratorijas, kurias aš pamačiau yra nugyventos ne technine, bet moraline prasme, reiškia, likę žmonės nesugeba dirbti su prietaisais… Arba yra prietaisai, kurie neveikia, nes nėra pinigų nei reagentams, nei dar kažkam.
Reiškia, mes investuojam milžiniškus pinigus į laivus, į laboratorijas, o ministerija svarsto, kam atiduoti visa tai – gal kažkas rinkoje padarys pigiau? Niekas pigiau nepadarys negu mes patys galime padaryti – mes tiesiog nesugebame išlaikyti tos sistemos.
Todėl realiai aš galėčiau prognozuoti, kad po kokių 5 metų mes turėsime tokią situaciją kokia dabar yra Latvijoje – NĖRA KAM DARYTI TYRIMŲ ARBA JIE BRANGŪS.
Tai ši situacija man yra skaudžiausia ir tai, kad JAU NUO 2014 METŲ NEBĖRA TEIKIAMA INFORMACIJA APIE APLINKOS BŪKLĘ (informacija apie aplinkos būklę paskutinį kartą yra išleista 2014 m.) rodo, kad POLITIKOS FORMUOTOJAMS VISIŠKAI NESVARBI INFORMACIJA IR POLITIKA PRIIMAMA IR FORMUOJAMA NE REMIANTIS REALIA INFORMACIJA, o remiantis „manymu“, kad tai yra „teisinga“.
Kodėl mūsų deklaracijų duomenys apie taršą, sumokėti mokesčiai apie taršą, skiriasi nuo realių taršos duomenų, to per 20 metų mes negalime pasakyti – tai kokią mes galime vykdyti aplinkosaugos mokesčių politiką?
Mes net nežinome KAIP PAKEITUS MŪSŲ MOKESČIŲ POLITIKĄ TAI ATSILIEPS APLINKOS BŪKLEI!
Tai informacija, kurios nepasakys joks atėjęs ministras, nes ministrai atneša tiktai geras žinias. Jie pasakys – „viskas taip, jūsų gerbiamas ekscelencija, mes padarysime visa tai.“
Reikia suprasti, kad ŠITOKIOJE SISTEMOJE MES JAU NEBETURIME APLINKOSAUGOS. Tai kalbant apie žalią Lietuvą, žalesnę Lietuvą ir prezidento idėją palikti žalesnę Lietuvą, manyčiau, kad mes kažkaip turėtume nepalikti sistemos tokioje būklėje, kokioje ji yra dabar.
Ačiū už dėmesį.
ŽIEDINĖ EKONOMIKA – beatliekė visuomenė
ŽIEDINĖ EKONOMIKA KEIČIA MŪSŲ PASAULĮ.
Žiedinė ekonomika užtikrinta darnų išteklių naudojimą ir nekintamą išteklių vertę, eliminuodama atliekas ir sukurdama teigiamą vertę tiek ekonomikai tiek aplinkai bendrąja prasme. Ši sistema sukuria ALTERNATYVĄ prieš tai dominavusiai ekonomikai, kuri rėmėsi „imk –gamink – išmesk“ principu.
Žiedinė ekonomika – tai atsinaujinanti sistema, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos,emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant įuždarą energijos ir medžiagų grandinę (Geissdoerfer et al. 2017). Šie procesai gali būti pasiekti pasinaudojant ilgaamžio dizaino sprendimais, tinkama daiktų priežiūra, daiktų remontavimu, pakartotiniu naudojimu, daiktų restauravimu,atnaujinimu ir galiausiai – perdirbimu.
Liutauro Stoškaus komentaras po susitikimo:
Kas vyksta su aplinkosauga? Liutauras Stoškus, Prezidentūra
#PranešimasPrezidentūroje #LiutaurasStoškus „Nuo 2014 m. Lietuva nebeturi jokios informacijos ir duomenų apie aplinkos būklę, tad visi politiniai sprendimai priimami remiantis ne faktais, o „manymu, kad taip teisinga.””Šiandien aplinkosauga aptarnauja ūkinius sektorius ir bando išvalyti tai, ką šie yra pridirbę. (…) Kalbant apie žalesnės Lietuvos siekį – šioje sistemoje mes jau nebeturime aplinkosaugos.”APŽVALGA: KOKIOJE SITUACIJOJE ŠIANDIEN YRA APLINKOSAUGA? Aplinkosaugos ekspertas Liutauras STOŠKUS, iš pranešimo #Prezidentūroje (išrašas iš kalbos) #KasVykstaAplinkosaugoje „Visuotinai svarstomos temos kaip ŽIEDINĖ EKONOMIKA – kai kurie jos aspektai nėra niekaip nepadengti jokia kompetencija Aplinkos ministerijoje. Ir yra daugiau tokių sričių, … tokių kaip DIRVOŽEMIO APSAUGA – mes iki šiol visiškai neturime jokios politikos, net už tai atsakingos institucijos!EKOSISTEMŲ APSAUGA – jau praktiškai visos šalys daro ekosistemų paslaugų vertinimus, yra jau pasiskaičiavę, o mes vis dar nesame to padarę, nors bandėm jau daryti du kartus ir išleidom begales pinigų. Darbai iki galo neprivedami, o jeigu privedami – nugula į stalčius ir nenaudojami mūsų gyvenime.Yra daugiau tokių sričių, pavyzdžiui JŪRINIŲ ŽUVŲ populiacija. Viskas, visa infomacija apie žuvis yra atiduota Žemės ūkio ministerijai, t.y. ta ministerija, kuri yra išteklių naudotojas ir realiai jinai aiškinasi kokios būklės yra populiacijos (!) Jeigu aš užklausiu Aplinkos ministerijos apie populiacijos būklę, jie gali atsakyti tik tai, kas yra vidaus vandenyse. Reiškia, mūsų aplinkosauga yra tokia žinybinė ir ji nesugeba apimti viso spektro, kokia turėtų būti aplinkosauga…Netgi tokie paprasti dalykai, pvz. kai kalbame apie KLIMATO KAITĄ – kaip elgtis visuomenei? Kaip elgtis institucijoms? Kaip turėtų būti organizuojamas PAVIRŠINIO VANDENS lygio užtikrinimas SAUSROS atveju? Ir paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijoje nėra nei vieno žmogaus, kuris apie tai netgi mąstytų kokia turi būti politika! Aš jau nebekalbu apie CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ VALDYMĄ, kuris aplamai Lietuvoje yra išnykęs ir likę tik tai, ką mums paveda tarptautinės organizacijos. Mes laikomės to, kad tai, ką cheminių medžiagų agentūra mums pasako ir yra tai, ko mums pilnai užtenka. Galbūt…, bet aš klausiu specialistų – o jūs galit pasakyti, kad tikrai taip yra, kad nėra tam tikrų VIETINIŲ problemų? Jie negali pasakyti. Man tokie dalykai rodo, kad mes iš principo užsiimame tam tikrais sprendimais, kurie kyla iš politikų veiklos, kuri dažniausiai neturi NIEKO BENDRO APLINKOSAUGA, o aplinkosauga turi bėgti iš paskos kaip koks valytojas ir išvalyti tas bėdas, kurias pridaro šita ideologija. Galima būtų ir daugiau tokių pavyzdžių pasakyti, bet nebesiplėsiu… Džiugu, kad Lietuvos komisarui atiteko Aplinkosaugos sritis ir smagu išgirsti iš jo lūpų frazes, kurios anksčiau iš jo lūpų niekada neišeidavo. (p.s. buvęs ekonomikos ministras Virginijus Sinkevičius pretenduoja į aplinkosaugos ir vandenynų komisaro portfelį)(…) Galvoju, kad jei ta kadencija būtų kur kas dažnesnė, tai gal visi mūsų atsakingi žmonės galų gale išmoktų tos BAZINĖS APLINKOSAUGINĖS informacijos ir žinių. Tad tikrai tuo reikia pasidžiaugti ir aš manau, kad Aplinkos ministerija turėtų reflektuoti į tai – į JŪRŲ dalykus. Mūsų komisaras kalba apie žiedinę ekonomiką, bet mes pas save net neturime! …nežinome KAIP MES TUOS ŽIEDINĖS EKONOMIKOS dalykus darysime? Efektyvumo vertinimas, ekologinis pėdsakas, aplinkosauginis technologijų vertinimas, t.y. esminės sudėtinės dalys, kurios turėtų eiti. Dabar netgi neaišku KAS ATSAKO?Tad čia yra tam tikras politinis momentas, kuris yra svarbiausias, nenoriu leistis į detales (…) Aišku būtų galima atskiruose sektoriuose įvardinti problemas , pvz. atliekų sektoriuje, grėsmę kelia pernelyg didelis ATLIEKŲ JĖGAINIŲ IŠVYSTYTAS PAJĖGUMAS, kuris, matyt, konkuruos su perdirbimu. Ir krūvą kitų galėčiau vardinti…Aš gal tik vieną dalyką akcentuosiu, kas man asmeniškai labai skaudu – įgyvendinimo situacija, kuri yra Aplinkos ministerijoje, nes šiuo metu krizė pasibaigė, o Aplinkosaugos sistema iš krizės neišlipo. Visa sistema veikia krizės sąlygomis, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Aplinkos sistema VISIŠKAI NETURI LĖŠŲ APLINKOS KOKYBĖS TYRIMAMS, T.Y. VIEŠA PASLAPTIS, kad visi aplinkos tyrimai yra finansuojami iš Europos pinigų, ko realiai pagal raidą negali būti. EUROPOS PARAMA NUTRŪKS IR MES PRAKTIŠKAI NEBEGALĖSIME FINANSUOTIS. Laboratorijas, kurias aš pamačiau yra nugyventos ne technine, bet moraline prasme, reiškia, likę žmonės nesugeba dirbti su prietaisais… Arba yra prietaisai, kurie neveikia, nes nėra pinigų nei reagentams, nei dar kažkam. Reiškia, mes investuojam milžiniškus pinigus į laivus, į laboratorijas, o ministerija svarsto, kam atiduoti visa tai – gal kažkas rinkoje padarys pigiau? Niekas pigiau nepadarys negu mes patys galime padaryti – mes tiesiog nesugebame išlaikyti tos sistemos. Todėl realiai aš galėčiau prognozuoti, kad po kokių 5 metų mes turėsime tokią situaciją kokia dabar yra Latvijoje – NĖRA KAM DARYTI TYRIMŲ ARBA JIE BRANGŪS.Tai ši situacija man yra skaudžiausia ir tai, kad JAU NUO 2014 METŲ NEBĖRA TEIKIAMA INFORMACIJA APIE APLINKOS BŪKLĘ (informacija apie aplinkos būklę paskutinį kartą yra išleista 2014 m.) rodo, kad POLITIKOS FORMUOTOJAMS VISIŠKAI NESVARBI INFORMACIJA IR POLITIKA PRIIMAMA IR FORMUOJAMA NE REMIANTIS REALIA INFORMACIJA, o remiantis „manymu”, kad tai yra „teisinga”. Kodėl mūsų deklaracijų duomenys apie taršą, sumokėti mokesčiai apie taršą, skiriasi nuo realių taršos duomenų, to per 20 metų mes negalime pasakyti – tai kokią mes galime vykdyti aplinkosaugos mokesčių politiką? Mes net nežinome KAIP PAKEITUS MŪSŲ MOKESČIŲ POLITIKĄ TAI ATSILIEPS APLINKOS BŪKLEI!Tai informacija, kurios nepasakys joks atėjęs ministras, nes ministrai atneša tiktai geras žinias. Jie pasakys – „viskas taip, jūsų gerbiamas ekscelencija, mes padarysime visa tai.” Reikia suprasti, kad ŠITOKIOJE SISTEMOJE MES JAU NEBETURIME APLINKOSAUGOS. Tai kalbant apie žalią Lietuvą, žalesnę Lietuvą ir prezidento idėją palikti žalesnę Lietuvą, manyčiau, kad mes kažkaip turėtume nepalikti sistemos tokioje būklėje, kokioje ji yra dabar. Ačiū už dėmesį. Iš susitikimo su Prezidentūros aplinkos grupės patarėjais2019 10 03—————–ŽIEDINĖ EKONOMIKA – beatliekė visuomenėŽIEDINĖ EKONOMIKA KEIČIA MŪSŲ PASAULĮ. Žiedinė ekonomika užtikrinta darnų išteklių naudojimą ir nekintamą išteklių vertę, eliminuodama atliekas ir sukurdama teigiamą vertę tiek ekonomikai tiek aplinkai bendrąja prasme. Ši sistema sukuria ALTERNATYVĄ prieš tai dominavusiai ekonomikai, kuri rėmėsi „imk –gamink – išmesk“ principu.Žiedinė ekonomika – tai atsinaujinanti sistema, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos,emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant įuždarą energijos ir medžiagų grandinę (Geissdoerfer et al. 2017). Šie procesai gali būti pasiekti pasinaudojant ilgaamžio dizaino sprendimais, tinkama daiktų priežiūra, daiktų remontavimu, pakartotiniu naudojimu, daiktų restauravimu,atnaujinimu ir galiausiai – perdirbimu. http://www.circulareconomy.lt/wp-content/uploads/2017/09/KAS-YRA-%C5%BDIEDIN%C4%96-EKONOMIKA-IR-BEATLIEK%C4%96-VISUOMEN%C4%96.pdf
Andriaus Gaidamavičiaus komentaras po susitikimo:
„Vakar su kolegomis buvome Prezidentūroje. Tai buvo antrasis mano apsilankymas šioje įstaigoje ir abiem kartais dėl Labanoro. Pirmą kartą lankiausi prieš 15 metų, kuomet su vienu žymiausiu Vokietijos profesoriumi Gerhard Thielcke Prezidentui Valdui Adamkui pristatėme planus Labanoro ežeryną dėl ypatingos jo vertės įtraukti į Pasaulinį ežerų tinklą „Gyvuojantys ežerai“. Po 15 metų teko apsilankyti dar kartą – pas Prezidento Gitano Nausėdos patarėjus dėl ypatingos grėsmės netekti visko, dėl ko šis Labanoro ežerynas yra vertingas. PAGRINDINIS MANO REIKALAVIMAS – SUGRĄŽINTI MIŠKŲ VALDYMĄ SAUGOMŲ TERITORIJŲ DIREKCIJOMS. Nes kol miškus saugomose teritorijose valdys pelno siekianti įmonė, tol prioritetas bus tik mediena.“
Pastaba: Andrius patikslino, kad kalbėdamas „milijonus hektarų“ turėjo omeny „milijonus kietmetrių“.
Vakar su kolegomis buvome Prezidentūroje. Andrius Gaidamavičius
Žymantas Morkvėnas ir Gintaras Varnas (Punios šilas)
#PuniosŠilas Aplinkosaugininkas Žymantas MORKVĖNAS (BAF) ir režisierius, ornitologas Gintaras VARNAS (save pristatęs kaip „menininkų balsą“) Prezidentūroje vėl palietė vienos brangiausių Lietuvos gamtinės ir kultūrinės vertybės – PUNIOS ŠILO SENGIRĖS išsaugojimo klausimą. Šie Punios šilo gynimo iniciatoriai yra sukūrę informacinį portalą – www.puniossilas.lt
Šis klausimas ir anksčiau yra sulaukęs Prezidentūros dėmesio ir palaikymo, o ministrui dėl to jau yra tekę minti Prezidentūros slenksčius. Kaip žinia, šiai dienai medžioklė ir didžioji dalis kirtimų yra pristabdyti, išskyrus „būtinuosius“ (t.y. sprendimus vis dar priima ne gamtininkai, o miškininkai, t.y.. miškas tvarkomas pagal ūkinio miško principus.)
Prezidento Aplinkos grupės patarėja Agnė Jakstienė patikino, kad klausimo sprendimą jie atidžiai stebi ir žada patys ten apsilankyti. Ministras jiems yra pažadėjęs „atnaujinti miškotvarkos planą“, saugomų teritorijų tarnybai pavesta nustatyti apsaugos tikslus ir tada, jei reikės, jį tikslinti.
„Svarbiausia kalbėtis, ne piketuoti, žinoma, suprantu, kad kantrybė nėra amžina“, – kalbėjo patarėja, pasiūliusi prie vieno stalo susodinti abi puses ir ieškoti kompromisinio sprendimo.
Kaip pažymėjo Žymantas MORKVĖNAS, vedantieji gamtos mokslininkai kalba, kad apie jokį miškotvarkos planą Punios šile iš principo ten nėra kalbėti, nes MIŠKOTVARKOS PLANAS YRA ŪKINIO MIŠKO VALDYMO PLANAS.
Realiai, kaip konstatavo susirinkę aplinkosaugininkai, unikali sengirė tapo ministro ambicijų įkaite, o vietos gyventojai – spekuliacinio informacinio karo taikiniais, kai gasdinama, kad bendruomenė, įsteigus rezervatą, tuoj liks prie suskilusios geldos su „pūvančiu, kivarpų išėstu mišku“.
„Laukiam ne stalo, o rezultato“
Režisierius Gintaras VARNAS savo kalboje neslėpė apmaudo dėl situacijos, kuri susiklostė Lietuvoje ir svarstė apie kitų galimų priemonių naudojimą (išrašas iš kalbos Prezidentūroje):
„Gamtosauga Lietuvoje yra absoliučiai gėdinga. Ir visi tie gamtos saugotojai paprastai yra negirdimi ir į juos numojama ranka kaip į kokius marginalus. Tikrai tai nėra tik gamtininkų reikalas, gal tik mes menininkai ne visada turim laiko po prezidentūras vaikščioti ar plakatus laikyti. Tai VISOS VISUOMENĖS REIKALAS – tai visuomeninis interesas, kuris taip ir lieka, dažniausiai, gamtininkų padūsavimu ir tiek.
Vasaros vidury sutapo, gana simboliškai, du įvykiai – naujojo prezidento inauguracijos dieną Aplinkos ministras sustabdo vieną iš geriausių ministerijos projektų. Kitaip tariant, daro destruktyvų aktą. Būtent šito prezidento inauguracijos dieną. Tai svarbu. Ir būtent nuo šitos datos prasidėjo Punios šilo gynimas, kuris, tikiuosi paskatins visos gamtosaugos masinį judėjimą ir galbūt, norėčiau tikėtis pergalės. Jau praėjo keli mėnesiai, kiek mes tų raštų rašėm ir kiek čia jau daug visko įvyko – realių žingsnių nėra.
Ir aš sutinku su kolegom, kad reikia eiti į miškus, apjuosti juos, neleisti tiems miškovežiams važiuoti. Šiaip, reikia drastiškų akcijų. Nes jau nebeliko ką daryti. Mes ateinam, pašnekam visi emocingai ir gražiai. Ar bus rezultatai? Abejoju. Suprantat, kantrybei irgi yra ribos. Aš asmeniškai manau, kad reiktų galvoti kaip okupuoti Aplinkos ministeriją kaip tai padarė mokytojai. Tik yra vienas esminis skirtumas. Mokytojai tą padarė kovodami už savo algas. Mes padarytume tą ne dėl algų. O tikrai dėl viešo intereso.
Antras dalykas, manau reikėtų galvoti apie piketus ir kitus dalykus. Viešas akcijas, kas būtų šalia visų teismų, visų raštų, tas tikrai priverstų tuos paaugliškus, dviejų kestučių reikaliukus, vieną kartą nutraukti ir apskritai, pažiūrėti bendrai į visą, bendrą situaciją. Visą ką kolegos šnekėjo apie tas saugomas teritorijas… Jau net atsibodo klausytis, nes kitose šalyse seniai tas sutvarkytas. Eini kur Lenkijoje nacionaliniame parke, tai išvirtę medžiai visur palikti, takeliai padaryti žmonėms, mediena neliečiama pūva…“