Pagerbdamas vieno iš žymiausių Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo, partizaninio karo vadų Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, 2018-uosius Seimas yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais.
Jūsų dėmesiui siūlome balandžio 11 dieną Seime įvykusią apskritojo stalo diskusiją „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“, kurioje buvo pristatyti nauji Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos aspektai, aptartos 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos atsiradimo aplinkybės, diskutuota ir apie Lietuvos partizanų vaidmenį epochos kontekste, analizuota jų asmens ir asmenybės vieta kare iš šiandienos perspektyvos, apžvelgti partizanų karo istorikų atlikti tyrimai ir jų atradimai, iškeltos problemos.
Diskusiją moderavo Seimo nariai prof. dr. Arūnas Gumuliauskas ir dr. Laurynas Kasčiūnas, diskusijoje taip pat dalyvavo ir pranešimus skaitė Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai dr. Darius Juodis, dr. Monika Kareniauskaitė ir Vilniaus universiteto doktorantai Dainius Noreika ir Enrika Žilytė. Savo įžvalgomis pasidalijo ir Adolfo Ramanausko-Vanago duktė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Vidmantas Valiušaitis. Vertingas renginys šiandien vyko Seime
Arvydas Anušauskas savo pranešime pažymėjo, kad istoriografijoje ima įsigalėti leitmotyvas „savi šaudė į savus“. Rašant įvairias istorijos interpretacijas neretai tenkinamasi vien NKVD-KGB medžiaga. Iki šiol istorikų „nepastebimas“ Lietuvos prokuratūros prieš 25-erius metus atliktas tyrimas, kuriame buvo apklausti Adolfą Ramanauską-Vanagą areštavę kagėbistai, prižiūrėtojai, jo areštą sakncionavęs sovietinis saugumietis. Netrukus jie visi mirė, nes buvo jau garbaus amžiaus. Prokurorų išvados vienareikšmiškos, nustatytas net kankinimo įrankis. Kankinimai buvo sankcionuojami aukščiausiu lygiu. Sniečkus buvo sadistų politinis stogas.
Genocido centro istorikas Darius Juodis kalbėjo apie partizanų 1949 m. Vasario 16 d. nepriklausomybės atstatymo deklaraciją ir KGB pinkles infiltruojant rezistencinį pogrindį. Veikė tariami pogrindininkai, buvo kuriami netikri dokumentai, falsifikatai – fake news, kaip dabar tai vadinama.
Monika Kareniauskaitė kritikavo iniciatyvas rašyti Lietuvos okupacijos laikų istoriją remiantis vien represinių struktūrų šaltiniais.
Darius Noreika pabrėžė, kad negalima suprasti pokario rezistencijos, jeigu ignoruojamas pirmosios bolševikų ir nacių okupacijos laikotarpiai.
Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti ir Lazdijų krašto muziejaus parengtą kilnojamąją parodą „Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose“. Aštuoniuose parodos stenduose eksponuojamos fotografijos ir rašytiniai dokumentai, pristatantys A. Ramanausko-Vanago gyvenimo kelią, atveriantys įdomią pedagogo, kario, Lietuvos Nepriklausomybės gynėjo, partizaninio karo organizatoriaus ir vadovo, partizaninio karo atsiminimų autoriaus asmenybę. Nuotraukose atskleidžiama A. Ramanausko-Vanago šeimos istorija, išsilavinimas, studijų metai ir profesinė pedagogo veikla.